Kolektyvinio dominavimo nustatymo praktikoje ypatumai

Straipsnyje nagrinėjami kolektyvinio dominavimo nustatymo teisiniai aspektai bei pasitelkiamos pagrindinės ekonominės koncepcijos ir teorijos, užtikrinančios visapusišką nagrinėjamo teisinio reiškinio analizę. Straipsnyje aptariami klausimai, susiję su konkrečiais ūkio subjektų veiksmais, kuriais gali pasireikšti piktnaudžiavimas kolektyvine dominuojančia padėtimi, nes šie aspektai gali būti atskiras mokslinio tyrimo dalykas. Straipsnyje analizuojami kolektyvinio dominavimo kiekybiniai bei kokybiniai vertinimo kriterijai ir EB, ir Lietuvos konkurencijos teisės kontekste. Daugiausia dėmesio sutelkiama į kokybinių kriterijų aiškinimą ir tinkamą taikymą, ypač atkreipiant dėmesį į tuos ūkio subjektų grupės koordinacinius elgesio aspektus, kurie leidžia šią grupę įvardyti kaip kolektyvinį (kolektyviai dominuojantį) subjektą ir pabrėžia kolektyvinio dominavimo nustatymo specifiką. Straipsnyje pabrėžiama, kad nustatant kolektyvinę dominuojančią padėtį pagal konkrečius kokybinio ir kiekybinio pobūdžio kriterijus, svarbiausia atlikti visapusišką atitinkamos rinkos, kurioje konstatuojamas kolektyvinio dominavimo faktas, analizę. Straipsnyje apibendrinama, kad neatsižvelgiant į tai, jog praktikoje jau yra susiklostę tam tikri kolektyvinio dominavimo nustatymo ir vertinimo kriterijai, vis dar nėra visiškai aiškiai suformuluotas šių kriterijų turinys ir jų tinkamo praktinio taikymo principai, taigi iki šiol, galima teigti, paliekama užtektinai erdvės tolesnėms šios srities mokslinėms diskusijoms ir naujai praktikai.

The article deals with the peculiarities of establishing collective dominance, which are considered in the context of the European Community and Lithuanian competition law. The object of the article is analysed in legal aspects, also taking into account leading economic concepts and theories, and does not include the issues connected with the abuse of the collective dominant position. The author indicates that the collective dominance must be assessed on the basis of both – quantitative and qualitative – criteria. The main attention is paid to the qualitative criteria, especially to those, which relate to the coordinative behavioural aspects of a group of undertakings, that are “suspected of” holding a collective dominant position on a relevant market, and which especially emphasise the peculiarities of the establishment of collective dominance. It is alleged that the situation of tacit collusion is likely when undertakings are united by certain economic links which may be interpreted as pure economic or structural links. Structural links between undertakings is not a sufficient ground for establishing collective dominance, however, this kind of links may raise danger by inducing entities to coordinate their conduct on the market.