Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, problema
Mykolo Romerio universitetas |
Teisinis subjektiškumas įgyjamas gimstant. Santuokos ir šeimos kodeksas, galiojęs iki 2OOO m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, nenumatė nepilnamečio vaiko teisių. Vaikų teisės buvo pripažįstamos išvestinėmis iš jų tėvų teisių. Civilinis kodeksas nustato, kad vaikas gali būti turtinių ir neturtinių teisinių santykių subjektas, bei numato, kokias teises nepilnamečiai vaikai įgyja pagal įstatymą. Turtinės tėvų ir vaikų teisės atskirtos. Tėvai neturi teisių j vaiko turtą, iš to turto atsirandančias pajamas ir vaisius. Pareigą auklėti, išlaikyti ir prižiūrėti vaikus, sudaryti jiems normalias sąlygas tėvai vykdo naudodamiesi savo, o ne valkų nuosavybe. Valkams tapus pilnamečiams, tėvai neįgyja reikalavimo teisės (subrogacijos) j jų turtą. Civiliniame kodekse numatytas vaiko turtinių ir neturtinių teisių gyvendinimas, kurį vykdo jų atstovai, tenkindami išimtinai vaiko interesus. Daiktinės ir prievolinės teisės normos sprendžiant vaikų teisių apsaugos klausimus taikomos sistemiškai su šeimos teisės normomis teikiant prioritetą normoms, ginančioms Ir saugančioms vaikų teises.
Legal capacity is acquired at birth. The Marriage and Family Code, which was in effect until 2000, did not provide for the rights of minor children. Children's rights were considered derivative from the rights of their parents. The Civil Code establishes that a child may be the subject of legal property and non-property relations and stipulates that children acquire such rights pursuant to the law. Property rights of parents and children are separated. Parents perform the duty to educate, maintain their children and look after them, as well as to ensure the necessary conditions for their normal development by taking use of their personal property but not the property of their children; upon the maturity of their children, the parents not acquire the right of subrogation to the their children's property. The Civil Code provides for the implementation of children's property and non-property rights by their representatives exclusively upon the best interests of the child. In dealing with the issues of the protection of the rights of the child, the provisions of the law of real rights and the law of obligations are applied in conjunction with the provisions of the family law, with the priority being given to those norms which protect and safeguard the rights of the child.