Specialių žinių panaudojimo galimybės administracinio proceso ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje
Kaip yra pažymėjęs K. Stungys1, specialios žinios - tai procesinis pažinimo metodas, kurio turini sudaro aukštesnis nei vidutinis žmogaus veikloje naudojamas žinių lygis, reikalingas informacijai, siejamai su byla, atskleisti ir suvokti, ir procesinė realizavimo forma, atitinkanti eksperto ar specialisto kompetenciją. Specialių žinių samprata yra plačiai išnagrinėta įvairių mokslininkų ir iš esmės fundamentalios nuostatos nesikeičia mokslinėje doktrinoje2. Ydinga specialių žinių samprata įtvirtinta vieninteliame teisės akte - Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme3, kur šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog: „Specialios žinios - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.". Šis įstatymas nustato, jog specialios žinios yra tik žinios, reikalingos ekspertizei atlikti, dėl to yra eliminuojamas specialistas kaip specialių žinių subjektas. Šio straipsnio autoriai specialių žinių subjektą supranta ir aiškina plečiamai. Tačiau straipsnyje nebus analizuojama ši kategorija, nes autorių mokslinio tyrimo tikslas yra analizuojant ikiteisminio ginčų reguliavimo reglamentavimą Lietuvoje bei administracinių bylų nagrinėjimo praktiką Lietuvos administracinių ginčų komisijoje pristatyti specialių žinių panaudojimo galimybes ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo stadijoje. Straipsnyje autoriai įvertins teisės aktų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimo procesą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau - ir Komisija) ypatumus dėl specialių žinių panaudojimo, bei nagrinės praktinius pavyzdžius ir tokios analizės pagrindu pateiks išvadas. Tyrimo autoriai yra atlikę ekspertų apklausą, kurios rezultatai bus aptarti šiame straipsnyje.
As noted by K. Stungys, special knowledge is a process of cognition, the content of which consists of a higher than average level of knowledge used in human activity to disclose and perceive Information related to a case, and a procedūrai form of realization that corresponds to the competence of an expert or specialist. The concept of special knowledge has been extensively studied by various researchers and fundamentai principles do not change in scientific doctrine. The exact concept of special knowledge is enshrined in a single legal act - the Law on Forensic Science of the Republic of Lithuania, where Item 2 of Article 3 of this Law specifies that: “Special knowledge - advanced scientific, technical, artistic or any other knowledge acųuired through education and special training or professional activity. knowledge of the field of activity reąuired for the examination.” This law statės that special knowledge is only the knowledge reąuired to conduct the expertise, which, as a result, is eliminated by a specialist as a subject of special knowledge. Hovvever, this category will not be analysed in this article because the aim of the authors’ research is to analyse the possibilities of using special knowledge in the pre-trial administrative dispute analysis stage when analysing the regulation of the pre-trial dispute regulation in Lithuania and the practice of administrative litigation in the Lithuanian Administrative Disputes Commission. In the article, the authors will evaluate the peculiarities of legal acts regulating the proceedings of the case in the Lithuanian Administrative Disputes Commission (hereinafter - the Commission) regarding the use of special knovvledge and will analyse practical examples and present conclusions based on such analysis. The authors of the study have conducted an expert survey, the results of which will be discussed in this article.