Sveikatos ugdymo kaitos tendencijos bendrojo ugdymo mokykloje
Lietuvos edukologijos universitetas | |
Respublikinis sporto informacijos ir specialistų tobulinimo centras |
Šio straipsnio tikslas – atlikti sveikatos ugdymo programų, įgyvendinamų bendrojo ugdymo mokyklose, apžvalgą ir atskleisti sveikatos ugdymo proceso kaitos tendencijas bendrojo ugdymo mokykloje. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) išanalizuoti sveikatos ugdymo ir prevencinių programų tikslus ir ugdymo turinį; 2) supažindinti su sveikatos ugdymo naujovėmis bendrojo ugdymo mokykloje ir išryškinti problemines sritis. Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas ir palankių sąlygų ugdyti sveiką gyvenseną sudarymas akcentuojamas valstybės strateginiuose politinio lygmens dokumentuose. Bendrojo ugdymo mokykloms deleguojamas ypatingas vaidmuo – kurti vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymo aplinkas, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį atsižvelgiant į vaiko interesus, gebėjimus ir sveikatą. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis ugdymo turinį bendrojo ugdymo mokykloje, yra bendrosios programos. Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose programose integruotas sveikatos ugdymo turinys pastaruosius metus buvo ne kartą tobulintas siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, orientuojant ugdymo turinį į mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymą. Kita vertus, sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas mokyklose nebuvo sistemingai vertinamas, o mokytojų edukacinė veikla daugeliu atvejų susijusi su mokinių parengimu egzaminams, todėl, tikėtina, kad mokytojai pagrindinį dėmesį skiria ne sveikatos ugdymui, o savo mokomojo dalyko ugdymo tikslams ir rezultatams. Todėl sveikatos ugdymas išlieka problemiškas, būtina tobulinti Sveikatos ugdymo bendrosios programos ir prevencinių programų įgyvendinimą šalies mokyklose: derinti formalias sveikatos ugdymo ir prevencines programas tarpusavyje; atsižvelgti į kultūrinius mokinio ir jo šeimos aplinkos veiksnius, formuoti nuostatas ir vertybes, kurios stiprintų jauno žmogaus ryžtą gyventi sveikai.
contents during the recent years, in order to ensure quality of education through orienting education contents towards development of general competences of school learners. On the other hand, implementation of health education curricula at schools has not been estimated systematically. Meanwhile, teachers’ educational activities are in the majority of cases related to preparation of learners for examinations. Therefore, it is believable that school teachers attribute their utmost attention to goals and results of the subjects they teach rather than to health education. For this reason, health education remains a problematic issue that requires improvement in implementation of the General Programme of Health Education and preventive programmes at the country’s schools. I.e., it requires mutual combining of formal programmes of health education and preventive programmes, regard to cultural factors of school learners and their family environments, and formation of attitudes and values that would raise every individual’s determination to lead a healthy lifestyle.