Kriminalinio profiliavimo pritaikymo galimybės nusikaltimų įvykdytų elektroninėje erdvėje tyrimui
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje analizuojamos kriminalinio profiliavimo panaudojimo galimybės tiriant nusikaltimus elektroninėje erdvėje, kadangi šių nusikaltimų skaičius kasmet1 didėja. Kriminalinis profiliavimas tai - technika, kuria nustatomos, apibūdinamos pagrindinės nusikaltėlio asmenybės ir elgesio charakteristikos, remiantis nusikaltimo, kurį jis padarė, analize2. Kriminalinis profiliavimas turi remtis įrodymais grįstais metodais, o taip pat mokslinių tyrimų rezultatais. Nusikaltimai elektroninėje erdvėje tiriami naudojant panašias tyrimo technikas kaip ir tiriant kitokio pobūdžio nusikaltimus. Ir viena jų – kriminalinis profiliavimas. Pastaruoju metu dažniausiai naudojamos indukcinės ir dedukcinės kriminalinio profiliavimo technikos bei technikos, kurios įtraukia abu šiuos metodus. Kol kas nėra aiškių siūlymų, kaip naudoti šias dvi technikas kartu ir kaip jas taikyti nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimui. Šiame straipsnyje teikiamas algoritmas gali būti naudingas tiek ankstyvose, tiek ir vėlesnėse tyrimo stadijose.
The growing number of cyber-crimes draws more attention to this problem and encourages seeking new ways and means of solving it. Despite the lack of clear definition of cybercrimes and different approaches to character of these crimes, cybercrimes have motives, modus operandi very similar to other crimes, so it is possible to use criminal profiling techniques to investigate it. Cybercrimes can be characterized by a lack of concrete space and time. Because of these features arises offenses identification problems. Taking into account the specific of cybercrimes, there is a need of standardized methodology for investigation of these crimes. The proposed methodology is based on a profiling model wherein the initial processes are deductive in nature and inductive statistical analysis is performed to identify common patterns and characteristics. Warikoo proposed methodology is consisted of four stages: victim profiling, identifying motives, empirical analysis on data, building cyber-criminal profiles. Also it is proposed six Profile Identification Metrics to determine the offender’s modus operandi, psychology, and behavior characteristics: attack signature, attack method, motivational level, capability factor, attack severity, demographics. Although cybercrime is increasing in Lithuania, but so far is just at the first steps of criminalization of it. Offender profiling is not a method, which is designed to identify the concrete offender. The most common offender profile can act more as guidelines, scientifically proven way to narrow down the number of allegations of a crime.