Krūties vėžio ekonominis vertinimas Lietuvoje

Krūties vėžys yra dažniausiai paplitusi moterų onkologinė liga, sudaranti apie 23 proc. visų vėžio formų. PSO duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje yra diagnozuojama daugiau nei 1 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Sergamumo krūties vėžiu vidurkis įvairiose pasaulio šalyse – 66,7 atvejo 100 000 moterų. Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti išsivysčiusiose šalyse, ypač Šiaurės Amerikoje, o mažiausi – Azijoje ir Afrikoje. Europoje užregistruojama apie 350 000, o Lietuvoje apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų per metus (1,2). Krūties vėžio gydymo išlaidos yra didelės. Literatūroje skelbiama, kad jos sudaro vieną ketvirtadalį visų vėžinių susirgimų gydymo išlaidų. Bendros šios ligos išlaidos JAV 2001 m. sudarė 60 mlrd. JAV dolerių, Švedijoje 2002 m. – 3 mlrd. Švedijos kronų (3,4). Jungtinėje Karalystėje vien tik metastazavusio krūties vėžio gydymas 2002 m. kainavo apie 26 mln. svarų sterlingų, o Kanadoje šios ligos viso gyvenimo tiesioginės gydymo išlaidos krūties vėžiu sergančiųjų populiacijai 1995 m. sudarė apie 454 mln. Kanados dolerių (5,6). Tiesioginės ligos gydymo išlaidos Švedijoje sudarė 30 procentų visų išlaidų, o likusi dalis – netiesioginės ligos išlaidos. Apie 52 procentus netiesioginių išlaidų nulėmė prarastos nepagamintos produkcijos lėšos dėl ankstyvos ligonių mirties. Apie 60 proc. visų tiesioginių gydymo išlaidų skirta paslaugoms, suteiktoms stacionare. Gydymo išlaidų dydis svyruoja priklausomai nuo pacientės amžiaus ir ligos stadijos – vėlyvųjų stadijų tiesioginės gydymo išlaidos yra apie 1,5 karto didesnės nei ankstyvųjų (3;6). Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžio tiesioginės gydymo išlaidos apie 20 kartų didesnės nei besivystančiose šalyse (3). [...].