Experience of workplace psychological harassment
Vytauto Didžiojo universitetas |
Abstract. Background. In most countries workplace psychological harassment is a pronounced problem resulting in a number of negative consequences both for individuals and organizations. Profound understanding of this phenomenon may help foresee the start of psychological harassment, thereby protecting the employees and the very organization from negative consequences. Psychological harassment is mostly researched by using quantitative methods. It is important to reveal the manifestation of this phenomenon via the unique and individual experience of people who have undergone workplace psychological harassment. Purpose. To reveal the experience of people who have been affected by workplace psychological harassment. Methods. The participants were five people from 28 to 65 years old. All participants have experienced psychological harassment at work for at least 5 months. The data were collected through semi-structured interview. An interpretive phenomenological analysis was employed to achieve the goal. Results and conclusions. People who have experienced workplace psychological harassment tend to feel guilty and underestimate themselves. The analysis revealed the occurrence of this phenomenon which affects the dignity of a person: screaming, harsh / abusive communication, etc. The participants who suffered from workplace psychological harassment have experienced a variety of negative psychological consequences: strong, deep emotional reactions, such as despair, guilt, helplessness, etc. The analysis has also revealed the psychical consequences caused by painful experience: headaches, nausea, loss of appetite, weight loss, insomnia, etc. .
Daugelyje šalių psichologinis persekiojimas darbe yra aktuali problema, kuri sąlygoja daug negatyvių padarinių ne tik darbuotojams, tačiau ir organizacijoms. Gilus šio reiškinio išmanymas gali padėti numatyti psichologinio persekiojimo pradžią ir intensyvėjimą, taip apsaugant darbuotojus bei pačią organizaciją nuo neigiamų padarinių. Psichologinis persekiojimas daugiausia tiriamas taikant kiekybinius tyrimo metodus. Svarbu atskleisti šio fenomeno pasireiškimą per individualų ir unikalų psichologinį persekiojimą darbe išgyvenusių žmonių patyrimą. Tyrimo tikslas. Atskleisti nukentėjusių žmonių nuo psichologinio persekiojimo darbe patyrimą. Metodas. Tyrime dalyvavo 28-65 metų penki tyrimo dalyviai, patyrę psichologinį persekiojimą darbe nemažiau kaip 5 mėn. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruoto interviu metodu. Duomenų analizei buvo taikomas interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. Rezultatai ir išvados. Psichologinį persekiojimą patyrę žmonės jaučia kaltės jausmą, nuvertina save. Analizė atskleidė šio reiškinio pasireiškimą, kuris veikia asmenybės orumą: rėkimas, šiurkštus, užgauliojantis bendravimas ir t.t. Tyrimo dalyviai, išgyvenę psichologinį persekiojimą darbe, patyrė įvairių neigiamų psichologinių pasekmių: stiprias, gilias emocines reakcijas, tokias kaip, neviltis, kaltė, bejėgiškumas ir t.t. Patyrimo analizėje išryškėjo skaudaus patyrimo sukeltos fizinės pasekmės: galvos skausmai, pykinimas, apetito praradimas, svorio kritimas, nemiga ir t.t.