Parlamentarų viešosios sakytinės kalbos problematika

Straipsnyje nagrinėjama parlamentarų viešoji sakytinė kalba. Iškeliama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai, ypač skolinių vartojimo tendencijoms. Aptariami ryškesni tarptautinių žodžių ir apskritai skolinių vartojimo polinkiai įstatymų leidėjų viešojoje sakytinėje kalboje. Nagrinėjami neteiktini vertiniai, gramatinės formos: morfologinių bei darybos formų, sintaksės formų, ypač linksnių ir prielinksnių, vartojimas. Seimo narių viešoji sakytinė kalba vertinama bendrinės lietuvių kalbos normų ir kalbos etikos atžvilgiu. Pagrindinis kalbos duomenų šaltinis – parlamentarų viešoji sakytinė kalba: dažniausiai per Lietuvos televiziją, radiją transliuojami Seimo posėdžiai, įvairių politinių diskusijų, komentarų, pokalbių laidos, konferencijos ir kt.

The analysis of speech data of the public oral speech delivered by the parliamentarians shows that globalization and other related extra–linguistic and inter–linguistic factors, especially the English language, have influence to the changes of the lexis used, more borrowings are started to be used coming from the English language and through English language, the balance of usage of Lithuanian and foreign languages is undermined; Internationalisms receive new meanings not characteristic to the Lithuanian language, based on specific meanings of the words of the English language; there emerge underemphasized translations also from the English language; underemphasized grammatical forms are used: syntax, morphology, word formation, etc.; general norms of the Lithuanian language as well as language ethics scotched.