Kompleksinės pacientų saugos įvykių valdymo sistemos modelis Lietuvos ligoninėms

Pacientai kreipiasi į ligonines pagalbos, tačiau kas dešimtas jų patiria žalą jose įvykus nepageidaujamiems įvykiams. Daugiau kaip pusės tokių įvykių buvo galima išvengti, jei būtų taikytos sisteminės jų prevencijos priemonės. Nepageidaujamų įvykių pasireiškimo dažnis bei jų sukeliama žala pacientams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos priežiūros sektoriams ir valstybių ekonomikoms išlieka neleistinai didelė. Pacientų saugos užtikrinimas tapo vienu svarbiausių XXI a. sveikatos priežiūros iššūkių. Nepaisant pastarąjį dvidešimtmetį susiformavusio plataus tarptautinio pacientų saugos judėjimo ir daugybės tarptautinių bei nacionalinių pacientų saugos gerinimo iniciatyvų, esminio proveržio, užtikrinant saugią sveikatos priežiūrą pacientams, pasiekti nepavyko. Viena svarbiausių priežasčių yra ta, kad tarptautinio ir nacionalinio lygmens pacientų saugos iniciatyvų įgyvendinimas stringa lokaliame – ligoninės ar kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmenyje. Trūksta vadybinio-organizacinio mechanizmo, kuris sudarytų galimybę adaptuoti gerąją tarptautinę ir nacionalinę patirtis pacientų saugos srityje asmens sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką ir galimybes. Straipsnyje pateikiamas ir pagrindžiamas kompleksinės pacientų saugos įvykių valdymo sistemos modelis, kurio pagrindu ligoninės ar kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sukūrusios ir įdiegusios kompleksines pacientų saugos įvykių valdymo sistemas, galėtų efektyviau didinti saugios praktikos apimtis, veiksmingiau vykdyti pacientų saugos įvykių prevenciją ir gerinti jų valdymą. Siūlomas modelis susideda iš trijų struktūrinių blokų, kurių integruota sąveika siekia užtikrinti: a) geriausios tarptautinės ir nacionalinės patirties pacientų saugos srityje išaiškinimą ir įgyvendinimą ligoninėje; b) sąlygų saugiai praktikai plėstis, pacientų saugai užtikrinti ir gerinti ligoninėje sudarymą; c) saugios praktikos ligoninėje išaiškinimą, įvertinimą ir plėtrą; d) nesaugios praktikos ligoninėje prevenciją ir valdymą užtikrinant ir gerinant pacientų saugą, prisidedant prie visos organizacijos veiklos tobulinimo ir tikslų siekimo. Straipsnyje apibūdinami kompleksinės pacientų saugos įvykių valdymo sistemos modelio struktūra ir funkcijos, modelio integracija su kitomis ligoninės veiklos sritimis, taip pat su kitomis institucijomis ir organizacijomis, dalyvaujančiomis užtikrinant pacientų saugą ligoninėje. Aptariami iššūkiai, su kuriais susidurtų ligoninės, adaptuodamos bei įgyvendindamos šį modelį.

Patients have the right to safe and quality health care (HC). They contact hospitals or other health care institutions (HCI) expecting help in restoring or strengthening health and do not expect to suffer any health damage or lose life. However, research shows that every tenth hospitalised patient suffers from adverse events (AE) resulting from shortcomings characteristic of a HC organisation or service provision. More than half of AE could have been prevented provided systematic prevention measures had been implemented. The prevalence of AE and their damage to patients, HC organisations, the entire HC sector and national economies remains unacceptably high. Implementation of actions to improve patient safety (PS) and ensure the provision of safer patient care has become the most important HC challenge of the 21st century. Notwithstanding the extensive international PS movement that has emerged during the last two decades and plenty of international and national initiatives aimed at improving PS, a substantial breakthrough in ensuring safe patient care still remains a goal to be achieved. The main cause of disappointment is failure to implement international and national level PS improvement initiatives at the local (health care organization and its departments) level. There is no managerial adaptation mechanism to customize international and national level PS practices thus adapting them for hospital needs, specifics and potential. The article presents and substantiates the comprehensive management model of PS events (Model) for hospitals and other HC organisations to use as a basis in developing and implementing comprehensive systems for PS management with the aim of more effectively expanding the scope of safe practices and implementing prevention of PS events as well as improving their management. The proposed Model consists of three structural blocks the integrated interaction of which is aimed at ensuring: (a) identification of the best international and national PS practice and its implementation at hospitals; (b) creation of conditions necessary to develop safe practice with the aim of ensuring and improving PS at hospitals; (c) detection, evaluation and development of safe practice; (d) comprehensive prevention and management of unsafe practice at hospitals thus ensuring and improving PS and contributing to the improvement of performance and achievement of the goals of the entire organisation. The article discusses structure and functions of the Model, its integration with other activities within the organization, interaction with other institutions and organizations that participate in ensuring PS at hospitals, including problems related to its implementation at different hospitals.