Mykolas Romeris ir jo požiūris į teismą kaip "motinos į vaiką"

Abstract

1918 m. birželio 20 d. savo gyvenimo dienoraštyje Mykolas Romeris (1880 m. gegužės 17 d. – 1945 m. vasario 22 d.) – iškili asmenybė, visuomenės veikėjas, žinomas pedagogas ir profesorius, o kartu ir ilgus metus teisėju įvairiausio lygmens teismuose dirbęs žmogus – rašė, kad „mano požiūris į Teismą pasižymi šeimininko požiūriu į savo firmą arba motinos į vaiką“, „<...> galima man <...> mano teismo, kuriam suteikiau tvarkos ir preciziškumo, kurį myliu, kaip savo vaiką“ Veikiausiai ne veltui ir tikslingai šie prasmės nestokojantys Mykolo Romerio (tikrasis vardas – Michael Pius Paschalis von Römer ) aforizmai vainikuoja šios apybraižos pavadinimą, nukreipiantį skaitytoją į XX amžiaus pirmosios pusės, tarpukario Lietuvos vieną iš istorinių asmenybių gyvenimą, kurio svarbi dalis buvo teisingumo vykdymas – t. y. ne tik teisėjo darbas, bet ir šio požiūris į teismą ir jo misiją.