Procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimas ir pareiga atlyginti žalą
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje analizuojamas procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimas kaip prielaida asmeniui, kurio atžvilgiu jos buvo taikytos, reikalauti žalos atlyginimo. Kad procesinė prievarta nebūtų taikoma beatodairiškai, valstybė yra įpareigota numatyti tam tikras garantijas, viena iš šių garantijų – tai efektyviai veikiantis žalos, atsiradusios dėl procesinės prievartos taikymo, atlyginimo mechanizmas. Straipsnyje, greta klasikinių žalos atlyginimo formų - teisminės ir neteisminės, autorius ragina ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus vis dažniau apsvarstyti galimybę taikyti moralinę bei restitucinę žalos atlyginimo formas. Taip pat identifikuojamos pagrindinės priežastys, lemiančios itin retą neteisminės žalos atlyginimo formos naudojimą. Ypatingas dėmesys yra skiriamas teisminei žalos, atsiradusios dėl procesinės prievartos priemonių taikymo pažeidimo, atlygimo formai. Šie pažeidimai analizuojami valstybės civilinės atsakomybės sąlygų kontekste. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vienai iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo analizei ir jos refleksijai praktiniame procesinės prievartos priemonių taikymo procese.
In the article author mainly analyze judicial form of compensation of the harm. In criminal procedure law we assess that procedural coercive measures were applied illegally when such application breaks concrete rules of Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania. In civil cases of compensation of harm procedural actions unlawfulness is valued differently. Of course, first of all, courts asses if such application complies with the rules of Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania, but also they evaluate whether officers, who applied procedural coercive measures, behaved sufficiently carefully and prudently.