Intensyvi priežiūra: procesinės prievartos veiksmingumo ir intervencijos į privatų gyvenimą disonanso problema
Lietuvos teismo ekspertizės centras |
Literatūra - išnašose.
Šiame straipsnyje yra nagrinėjama procesinės prievartos priemonė intensyvi priežiūra, kuri laikoma viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių baudžiamajame procese. Paaiškėjus nusikalstamos veikos sudėties požymiams, baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų pareigūnams kyla pareiga atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti tiesą apie įvykį, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Teisinėse valstybėse tiesos yra siekiama ne bet kaip, o laikantis tam tikros vertybinės linijos ir gerbiant konstitucines vertybes. Intensyvi priežiūra – tai vienas iš įrankių, galinčių padėti pareigūnams surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis. Kada galima pasitelkti šį įrankį, o kada jo naudojimas yra nepagrįstas, diktuoja konkrečios situacijų faktinės aplinkybės ir teisės principai. Įrodomąją reikšmę turinčių duomenų rinkimas, naudojant procesinę prievartą yra teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, jei jis yra proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principų ribose. Siekiant kuo išsamiau atskleisti intensyvios priežiūros esmę, straipsnyje aptariama intensyvios priežiūros sąvoka, analizuojama teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje ir pasirinktose kaimyninėse valstybėse, atskleidžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas ir teismų praktikoje taikomas intensyvios priežiūros modelis santykyje su kitomis kardomosiomis priemonėmis. Taip pat straipsnyje yra įdentifikuojami kai kurie perteklinės prievartos rizikos veiksniai, atskleidžiamas proporcingumo, teisėtumo, būtinumo principų turinys intensyvios priežiūros kontekste, siekiama pateikti pasiūlymus dėl intensyvios priežiūros taktinio pasirinkimo bei taikymo.
Tire present article focuses on the intensive supervision as a procedūrai coercive measures considered to be one of the most stringent security measures in criminal procedure. When the elements essential to offence become evident, there is the duty of the law enforcement officers to detect the criminal offence and establish the truth about the event in regard of which criminal proceeding was initiated. In the rule-of-law statės the truth is sought not at random būt observing and respecting certain moral and constitutional values. Intensive supervision is one of the tools that might enable the prosecutors to collect the data significant in the pre-trial investigation. Taking the decision on whether application of this tool is necessary or redundant is dictated by factual the circumstances of a particular case and the principles of law. Collection of the proof forming evidence when applying procedūrai coercion is legal and well-founded only in case if such coercion is exercised observing the bounda ries sėt by the principles of proportionality, necessity and legitimacy. Aiming at a more consistent revelation of intensive supervision the article discusses the concept of intensive supervision, analyzes its legal regulation in the Republic of Lithuania and several neighbouring statės, describes court practice in ordering application of the intensive supervision model laid down by the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania as coinpared to other security measures available. The article also points out some redundant procedūrai coercion risk factors, addresses the role of proportionality, necessity and legitimacy principles in the context of intensive supervision, and provides proposals for election tactics and application such measure.