Lėšų pervedimas kaip vienas prievolės įvykdymo būdų

Lietuvoje atsiradus ir besiplėtojant naujiems ekonominiams ūkininkavimo mechanizmams, išaugo kreditinių įstaigų (visų pirma - komercinių bankų) vaidmuo finansiškai aptarnaujant įmonių ir organizacijų veiklą. Viena svarbiausių šios srities problemų yra atsiskaitymų už tiekiamas prekes ir paslaugas negrynaisiais pinigais efektyvumas. Pastaruoju metu itin plečiasi atsiskaitymų negrynaisiais pinigais taikymo sfera, diegiamos naujos jų formos, taip pat aktyviau taikomi elektroniniai informacijos apie mokėjimus perdavimo būdai. Atsiskaitymų santykių teisinio reguliavimo klausimai dar labai mažai tyrinėti, o jie darosi vis aktualesni finansų ir kredito bei užsienio prekybos institucijoms. Lietuvos Respublikos norminiai aktai įtvirtina tik bendrąsias teisės normas, kurios turėtų būti įtvirtintos vėlesniuose teisės aktuose, dar neparengtuose ar nepriimtuose. Siame straipsnyje lėšų pervedimas, kaip atskiras atsiskaitymų negrynaisiais pinigais instrumentas, nagrinėjamas nacionaliniame bei tarptautiniame teisinio reguliavimo mechanizmo priemonių kontekste. Atsiskaitymų teisinių santykių raidos tendencijos nagrinėjamos jų reguliavimo požiūriu. Pateikiama lėšų pervedimo sąvoka, nagrinėjamos tarptautinės teisės normos, reguliuojančios lėšų pervedimą bei su lėšų pervedimo instrumentais susijusios problemos, trukdančios suvienodinti lėšų pervedimą reguliuojančius teisės aktus.

Money transfer in this article as a separate instrument of non cash settlements is analysed, in the national (Lithuania, USA, France and Russia) context as well as in the international context of legal regulation mechanism measures. The first part of the article presents the concept of money transfer, and the second part analyses international legal acts regulating money transfer and problems limiting the possibility of unification of legal acts regidating money transfer.