Žiniasklaidos nuostatų į ŽIV užsikrėtusius asmenis turinio analizė: metodinė medžiaga; Lietuvos AIDS centras prie LR sveikatos apsaugos ministerijos

Lietuva – ES šalis, kurioje, palyginus su kitomis Rytų Europos šalių grupei priklausančiomis šalimis, pavyko pristabdyti ŽIV infekcijos plitimo tempus. ŽIV infekcijos prevencija Lietuvoje pradėta ypač anksti, t.y. užfiksavus pirmuosius ŽIV infekcijos atvejus šalyje (1988 m.). Pirmaisiais ŽIV infekcijos plitimo metais mūsų šalyje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas ŽIV problemos organizaciniams klausimams: įkurtas nacionalinę ŽIV prevencijos strategiją koordinuojantis Lietuvos AIDS centras (1989 m.) bei parengta pirmoji Nacionalinė AIDS profilaktikos ir kontrolės programa (1990 m.). Nuo pat ŽIV infekcijos registravimo pradžios iki šiol teko eiti dar „nepramintais keliais“. Buvo nuodugniai analizuojama gera kitų šalių praktika ir atsižvelgus į Lietuvos socialines-kultūrines aplinkybes - diegiama šalyje. ŽIV infekcija tarsi lakmuso popierėlis dažnai atskleisdavo vis naujas aktualias sritis, kur buvo skiriamas pagrindinis dėmesys. Aktyvus bendradarbiavimas, patirties kaupimas ir jos skleidimas – yra svarbi ŽIV prevencijos prielaida, kurios realizavimas leido suburti specialistus, suvokiančius ŽIV infekciją ir AIDS ne tik kaip medicininę, bet ir kaip socialinę, ekonominę bei kultūrinę problemą. Pavojingiausia ŽIV infekcijos plitimo prielaida – abejingumas. Ieškant partnerių informuojant ir formuojant visuomenės nuostatas apie ŽIV infekciją, AIDS ir susijusias problemas milžiniškas vaidmuo tenka žiniasklaidai. Prie ŽIV infekcijos ir AIDS problemos destigmatizacijos procesų bei politinio palaikymo formavimo prisidėjo ir žiniasklaida.