Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai

Įstabiausia gyvenimo tiesa yra tai, kad nelieka Didžio Žmogaus, o jo dvasia, jo mintys ir siekiai plevena virš mūsų, ir toliau taurindami mūsų pačių mintis ir poelgius. Būtent dvasios didingumas yra gyvenimo įprasminimo ir civilizacijos pasiekimų pagrindas. Jau dešimtmetis, kai su mumis nebėra kun. C. Kavaliausko ir šiemet minėtume jo 85-metį. Didžiausias jo gyvenimo džiaugsmas buvo bendrauti su žmonėmis ir jiems aiškinti Dievo žodį — drauge su mokslo tiesa. Jis išliko Didžia asmenybe, išsaugojusia, o ir kitiems padėjusia išsaugoti viltį ir didžius siekius net sunkiausios bolševikinės Norilsko ir Kolymos katorgos sąlygomis. Tai buvo labai nusipelnęs Lietuvos Nepriklausomybei, jos žmonių dvasinei brandai žmogus, nešęs mūsų kraštui mokslo, tikėjimo ir gerumo šviesą, atlikęs sunkią Norilsko politinių kalinių 1953 m. sukilimo kapeliono pareigą, o po to kalėjęs Kolymoje, Magadane. Norilsko Vyčių politinių kalinių draugija pristatė kun. Česlovą Kavaliauską, šį išskirtinio kuklumo ir Tautos labai gerbiamą žmogų, apdovanojimui po mirties Vyčio kryžiaus ordinu. Jo simbolinis apdovanojimas už narsumą ir ištvemę ginant Nepriklausomybę buvo reikšmingiausio, Solženycino žodžiai, sukilimo, pradėjusio nesulaikomą sovietinio Gulago griūtį, svarbos pripažinimas bei jo dalyvių — baltijiečių, ukrainiečių ir kitų — pagerbimas už jame prasmingai pralietą kraują. Sis leidinys skirtas kun. C. Kavaliausko rankraščiams Bažnyčios ir teologijos atgimimui pagrįsti, taip pat tikėjimo nesuderinamumui su... [toliau žr. visą tekstą]