Neformalios apklausos: reikšmė ir ribos baudžiamajame procese

Abstract

Ko gero, nebus suklysta pasakius, jog kone kiekvienas baudžiamojoje justicijoje besispecializuojantis ir dirbantis advokatas savo praktinėje veikloje susiduria su situacijoms, kuomet tenka vertinti ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje esančius pareigūnų su pažeidėjais ar įtariamaisiais neformalių pokalbių metu gautus duomenis. Sykiu pastebėtina, kad ne visuomet yra akivaizdžiai aišku, ar tokie pasikalbėjimai, kurių metu pareigūnams, pavyzdžiui, naudojant ir mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones, dar kitaip vadinamas – „Body kameromis“, apskritai yra leistini jau nekalbant apie šių pokalbių turinio fiksavimą garso ir/ar vaizdo techninėmis priemonėmis. Diskusijas apie tai, ar tokie duomenys išties buvo surinkti leistinai, ar praeter legem, t. y. ne įstatymo nustatyta tvarka, iššaukia ir kitas klausimas – kokie kriterijai lemia tokių pasikalbėjimų ir jų turinio naudojimo baudžiamojo proceso metu leistinumą, o kokie ne. Teisinis reguliavimas ir baudžiamųjų bylų teismų praktika liudija, kad, deja, nėra vienareikšmės ir nusistovėjusios vadinamųjų neformalių apklausų metu gautų duomenų kaip leistinų vertinimo tradicijos.