Mažareikšmės veikos instituto ištakos ir raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje
Date Issued |
---|
2006 |
Straipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo institutas, jo ištakos ir raidos etapai. Ši tema tapo aktuali įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuris iš esmės pakeitė teisinį mažareikšmės veikos turinį. Vadovaujantis vien įstatymo leidėjo suformuluotais teisiniais kriterijais, ne visada pavyksta vienareikšmiškai atsakyti į klausimus, kokios veikos laikytinos mažareikšmemis, o kokios ne, todėl atsakymų į šiuos klausimus ieškoma platesniame baudžiamosios teisės teorijos istoriniame kontekste. Daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo teisinės prigimties analizei, atsižvelgiant į šio teisinio reiškinio turinio laiką visuomenės ir teisinės sistemos raidos atžvilgiu. Straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjami keli teisinio reiškinio raidos etapai, kurie lyginami su naujuoju baudžiamuoju įstatymu, nurodant panašumus ir skirtumus. Empirinę tyrimo dalį sudaro ne tik Lietuvoje priimti baudžiamieji įstatymai, bet ir Rusijos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamosios teisės istoriniai tyrimai neatsiejami nuo Rusijos baudžiamosios teisės, nes būtent mažareikšmiskumo sąvoka pirmiausia buvo įtvirtinta sovietiniame baudžiamajame įstatyme, o vėliau kitose valstybėse, kurias Rusija buvo okupavusi (taip pat ir Lietuvos BK), bei tose valstybėse, kurių teisinei sistemai Rusija darė vienokią arba kitokią įtaką. Straipsnyje išsakyti teiginiai ir suformuluotos išvados grindžiamos baudžiamųjų įstatymų ir įvairių šia tema nagrinėjusių mokslininkų darbų analize.
Die rechtliche Reglamentierung von Institut der geringfügigen Tat ist hinsichtlich Geschichte und Theorie von Strafrecht in drei Abschnitten geteilt. Der erste Abschnitt umfasst den Zeitraum 1918 – 1940, der zweite – 1940 – 2003, der dritte – vom 01. Mai 2003 bis heute. Bis Mitte des XIX. Jahrhunderts existierte das Institut der geringfugigen Tat weder in Litauen noch in ausländischen Strafrecht. Im Zeitraum von 1918 bis 1940 galt das Strafstatut Russlands von 1903 als Hauptgesetzgebungsakt. Das Strafstatut wurde auf die Schule vom rechtlichen Positivismus berufen. Gemäß denen, ist die Konzeption der Tat im Gesetz überhaupt nicht vorgestellt, oder sie ist nur nach formalen rechtlichen Merkmalen als verbotene Tat bezeichnet, für die die Freiheitsstrafe oder andere Strafe vorgesehen ist. Wenn das Gesetz keine Ausnahmen bestimmt, konnte das Gericht keine Taten, sogar geringfügige,anerkennen. Das Statut wurde wegen formaler Definition der Straftat stark von Theoretikern des sowjetischen Strafrechts kritisiert. Die Kritik begann den neuen Abschnitt des Statuts in der Geschichte des Strafrechts. Im Jahre 1926 tritt in sowjetisches Russland neues Strafgesetzbuch in Kraft, in dem ein System des Strafrechts gebildet ohne damals traditionelle Prinzipien war. Eine von solchen Neuigkeiten war – im Gesetz bestimmter Begriff der Tat. Aus diesem Begriff ergibt sich ein von Hauptaspekten – materielle Seite der Straftat, die als Gefahr, Merkmal der Straftat gilt. Nämlich mit dem Begriff der Tat entstand auch der Begriff „Bagatelltat“. Von 1961 bis zu den 01. Mai 2003 wurde der Begriff der Bagatelltat mit der Entsprechung des Tatbestandes den Normen des Teils von Strafgesetz und mit der Sicherheit der Gesellschaft verbunden. Am 01. Mai 2003 hat sich die Konzeption der geringer handlung, rechtlicher Natur, geringfugiger, sträflicher, rechtlicher Anerkennungsbedeutung geändert.