Žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja apribojimai vykdant žemės reformą

Žemės valdymas neišvengiamai susijęs su jos savininko ar naudotojo veiklos reglamentavimu, kurį nustato teisės aktai bei teritorijų planavimo dokumentai. Nustatyti apribojimai apima imperatyvinius reikalavimus laikytis tam tikros žemės naudojimo paskirties ir teritorijų tvarkymo režimo, tausoti vertingas žemės savybes, vykdyti tokią veiklą, kuri nepakenktų aplinkai, kraštovaizdžiui, statiniams ar įrenginiams. Tačiau privačios žemės savininkų teisių apribojimai galimi tik tais atvejais, jeigu jie būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ar nacionalines vertybes, taip pat siekiant visuomeniškai būtinų tikslų. Straipsnyje nagrinėjami apribojimai, susiję su natūralių (gamtinių) kraštovaizdžių apsauga, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu apsauga ir statinių apsauga, taip pat disponavimo žeme ir žemės įsigijimo apribojimai. Apribojimų, reglamentuojančių žemės naudojimo sąlygas, pagrįstumas yra įrodytas Konstitucinio teismo nutarimuose. Juose pažymima, kad žemės, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Tačiau Lietuvoje būtina atsakingiau vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, sujungti į vieningą sistemą teritorijų planavimo dokumentų bei nekilnojamojo tuno kadastro informaciją. Tobulintini įstatymai, kurie turėtų nustatyti griežtesnius reikalavimus našių dirbamos žemės plotų ir dirvožemio išsaugojimui bei sudaryti palankesnes sąlygas racionalaus dydžio ūkių formavimuisi.

Land possession is always related with regulation of its owner's or user's actions, defined by legal acts and territorial planning documents. Defined limitations include imperative requirement to use land according to its main purpose and territory management regime, treasure valuable characteristics of land, pursue such actions which will not harm environment, landscape, buildings or constructions. However, limitations of private land owners rights is possible only if they are necessary to secure other persons rights or national values, also pursuing public needs. The limitations related with natural landscape protection, farming lands and fertile soil protection, construction protection also disposition of land and purchase of land are analyzed in this article. The legitimacy of land use conditions limitations is proved in the decisions of the Constitutional court. It is stated that rational use of land is a public interest which has to be guaranteed by the State. However, land use control in Lithuanian has to be implemented more carefully, territorial planning documents and real property cadastre information has to be merged into united system. The legal acts have to be amended to define more strict requirements for fertile arable land areas and fertile soil protection also to make more favorable conditions for rational size farms formation.