Ūkio subjektų konglomeratinių koncentracijų teisinio reguliavimo ypatumai Europos Bendrijoje

Remiantis ekonomikos ir teisės teoretikais bei praktikais, susijungimai skirstomi į horizontaliuosius, vertikaliuosius ir konglomeratinius. Konglomeratiniai susijungimai yra ūkio subjektų, kurie nėra nei svarbūs ar potencialūs konkurentai tarpusavyje, nei gamintojai, kurie yra ar gali būti vienas kito produkcijos vartotojai, susijungimai. Konglomeratinių susijungimų pasekmės rinkos struktūrai nevienareikšmės, kadangi, žvelgiant iš vartotojų maksimalios naudos pozicijų, tokių susijungimų tikslai ar pasekmės rinkai gali būti pozityvūs arba neutralūs. Įvykus ūkio subjektų konglomeratiniam susijungimui konkurencinės padėties rinkoje iškraipymas atsiranda, kai susijungęs ūkio subjektas taiko galios panaudojimo (perkėlimo) strategiją. Taikydamas galios panaudojimo strategiją ūkio subjektas gali užsiimti prekių susiejimu, prekių grynuoju „surišimu" arba produktų, techniškai nesuderinamų su konkurentų produktais, gamyba (techninis „surišimas"), grobuoniška kainų politika ir kt. Vertinant konglomeratinius susijungimus būtina nustatyti, ar susijungusi grupė turės tikslą ir galimybę taikyti tam tikrą strategiją ir kokia būtų tokios strategijos įtaka (žala) konkurentams bei vartotojams. Analizuojant koncentracijos pasekmes vertinama galios perkėlimo strategija, turėsianti didelę įtaką (žalą) konkurentų iš rinkos pašalinimui ar jų padėties rinkoje silpninimui bei darysianti žalą vartotojams. Vertinimui pagrįsti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp galimos veikos ir galimos žalos atsiradimo. Galios panaudojimo pasekmes galima įvertinti tik ilgalaikiu laikotarpiu, todėl konglomeratinių susijungimų įtakos rinkos struktūrai spėjimo laipsnis yra didesnis nei vertikaliųjų ar horizontaliųjų susijungimų atveju.

A "pure" conglomerate merger involves the acquisition of products that are not related on the demand or supply side: it is a merger in which there is not a horizontal, vertical, complementary or neighborhood relationship between the products. That is, conglomerate issues arise in mergers between parties which are not actual or potential competitors of one another (horizontal mergers), and where neither produces a good which is, or could be, used by the other (vertical mergers). Conglomerate mergers may have as their motivation or consequence effects which are positive or at least ambiguous from the perspective of maximizing consumer welfare. When a conglomerate merger occurs between two suppliers of complementary goods (i.e. products where demand for one is positively correlated to demand for the other), the merger group generally has an incentive to reduce its prices, which benefits consumers. In addition, conglomerate mergers may lower transaction costs, give rise to productive efficiencies (e.g. through economies of scope), increase pricing efficiency and/or prevent profit expropriation. On the other hand, conglomerate mergers may harm consumers in certain circumstances, in particular by marginalizing or eliminating competitors. The principal ground for intervention in conglomerate mergers is that the merger will allow the merged group to leverage market power in one market (”the leveraging market”) into a second (“the leveraged market”) to the detriment of consumers (“leveraging"). It is first necessary to identify the conduct that the merged group might adopt as part of a leveraging strategy. This might involve, for example, offering customers the option to purchase two or more products for less than the aggregate of the individual prices (mixed bundling), designing products so that they are not compatible with rivals' products (technical tying) or engaging in predatory pricing.