The customs policy peculiarities in Belarus and Baltic states (1990-2004)
| Author | Affiliation |
|---|---|
Sirotskij, Anatolij | |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2005 |
Nors nagrinėjamos šalys išsidėsčiusios Europoje, regioniniu lygmeniu jos priklauso skirtingiems integraciniams centrams - ES ir NVS. Europos Sąjunga, kaip integracijos centras, turi didesnę ir imlesnę rinką su daugiau kaip 400 mln. vartotojų, vientisą tarptautinės prekybos ir muitų teisinę bazę. NVS rinka, apimanti 200 mln. skurdesnių vartotojų, neturi suderintos vientisos prekybos teisinės bazės, o joje pagaminti produktai yra mažiau konkurentiški. Neturėdama galimybių plėtoti plačius ekonominius ryšius Europos ekonominėje erdvėje, Baltarusija aktyviai plėtoja dvišalius susitarimus su NVS valstybėmis, Kinija ir trečiojo pasaulio - Azijos ir Ramiojo vandenyno, Afiikos ir Lotynų Amerikos - šalimis. Straipsnyje pateiktos šios išvados: 1. Baltijos šalių muitų politika, palyginti su Baltarusija, yra liberalesnė, jai būdingas aktyvus dalyvavimas ekonominės integracijos procesuose ir aukštesnis technologinio išsivystymo lygis. 2. Baltarusijos laipsniškas importo ir eksporto muitų mažinimas, derintas su ribotu stipraus eksporto sektoriaus protekcionizmu, netarifinių muitų reguliavimo priemonių mažinimu, muitų politika, rė mėsi aktyvesniu dalyvavimu ekonominio integravimo procesuose dvišalių susitarimų lygmeniu.
Having restored their independence, the Republic of Belarus and the Baltic states turned to get into the similar conditions, when economy restructuring and drastic transformations are required, including independent customs policy conducting. Nowadays these countries nave different foreign trade indicators' values, and they are participants to different European integration structures (Belarus is a member of the Eurasian Economic Community, while the Baltic states have recently become members of the European Union (EU)). Authors of the article analyze customs tariff and non tariff measures, technical and technological customs development, customs control in Belarus and Baltic states as well participation of the above-mentioned countries in the economic Integration process. The comparative analysis of the customs policy results, which are based on the similar conditions, will let to define the efficiency degree of one or another customs policy type for a country with transitive economy. The research objective is to define customs policy specific features in Belarus and the Baltic states, and to compare customs policy effectiveness at the macroeconomlc level ivith the help of the basic statistical indicators on the foreign trade turnover. The research methods are synthesis and analysis, deduction, induction, comparative analysis, statistical method and several others.