Indų poetikos raida: Vamana ir Radžasekhara =
| Author | Affiliation |
|---|---|
Andrijauskas, Antanas |
Logos |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje nagrinėjamas brandusis ir vėlyvasis indų alamkarašastrų poetikos tradicijos tarpsnis, kuriame išryškėjo pagrindinių poetikos problemų esminiai pokyčiai. Pagrindinė sistemiškai organizuojanti mokymų dalis išliko mokymas apie alamkarus (alamkāra – „pagražinimas“). Analizuojamos dviejų žymiausių šio tarpsnio alamkarikų mokyklos atstovų Vamanos ir Radžasekharos poetikos koncepcijos. Atskleidžiamas Vamanos estetikos savitumas, jos santykis su pirmtakais, analizuojamas mokymas apie du skirtingus poetų tipus, meninį stilių, metrikos dėsnių pažinimą, siužetinės intrigos problemas. Nagrinėjamos Vamanos menininko kūrybinio potencialo ir meninės kūrybos proceso ypatumų teorijos. Vėliau aptariama Radžasekharos estetinė teorija, analizuojami jo mokymai apie pagražinimus, meninį stilių, išryškinamas šiam mąstytojui būdingas polemiškumas, iššūkis tradicijai, dėmesio perkėlimas nuo formalių poetinio meninio kūrinio aspektų analizės prie meninės kūrybos proceso problemų pažinimo, gilinimasis į tų meninės kūrybos prielaidų, normatyvinių nuostatų, aspektų tyrinėjimą, kurie tiesiogiai siejasi su pačiu kūrėju, jo kūrybiniu potencialu. Ypatingas dėmesys skiriamas mokymui apie susikaupimą, kūrybinį įkvėpimą, nuolatines pratybas pasirinktoje kūrybos srityje, skirtingus poetų tipus ir kūrybinio darbo discipliną.
The article considers the development of Indian alamkarashastra poetic tradition during the period of its maturity and decline. The main system making part of that tradition was teaching on alam kāra, which means embellishment. The most famous representatives of the period were Vamana and Rajasekhara. The article analyzes their poetic conceptions. At the beginning it unfolds the peculiarities of Vamana aesthetics, its relations with preceding ones; analyzes teaching on the two different types of poets, artistic style, cognition of the laws of metrics, and problems of a plot; discusses Vamana’s theories of creative potentiality and peculiarities of creative process. Later it discusses Rajasekhara’s aesthetic theory, analyzes his teaching on embellishments, artistic style; spotlights his craving for polemics, defiance to tradition, attention shifting from the analysis of formal aspects of poetry to the analysis of the problems of artistic creative work; plumbs the depths of creativity. It pays special attention to his teaching on concentration, inspiration, and discipline.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.12 | 0.148 | 2011 | Q3 |