Metavaldymas: kultūros veiksniai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Vilniaus kolegija | ||
Kondratavičiūtė, Monika | Vilniaus kolegija |
| Date |
|---|
2018 |
Šiuolaikiniame viešojo administravimo diskurse vis dažniau minima metavaldymo sąvoka, kuomet atsižvelgiant į XXI a. nacionalinius ir globalius iššūkius mokslininkai diskutuoja apie skirtingų viešajame administravime taikomų socialinio koordinavimo formų derinimo galimybes įvairiose viešosios politikos įgyvendinimo lygmenyse, siekį išvengti vien hierarchija, rinka ar tinklaveika paremtų valdymo tipų ribotumų bei poreikį tokiu būdų demokratizuoti viešąjį valdymą maksimaliai išnaudojant kompleksinės sąveikos tarp skirtingų suinteresuotų pusių privalumus. Tačiau straipsnyje laikomasi nuomonės, kad siekiant tolimesnės šios koncepcijos formavimosi, veiksmingo ir efektyvaus taikymo praktikoje, pirmiausiai yra būtina išspręsti kultūrinius iššūkius susijusius su metavaldymo koncepcija, nes hierarchija, rinka ar tinklaveika paremtas valdymas yra pirmiausiai kultūrinis konstruktas neatsiejamas nuo specifinio konteksto. Šie trys socialiniai konstruktai plečiantis metavaldymo taikymo sferai neabejotinai sąlygoja skirtingą viešojo valdymo problemų supratimą ir jų sprendimo instrumentarijų, ganėtinai opozicines ir sunkiai suderinamas vertybes. Kita vertus, būtina pripažinti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių darbuose kultūrinė analizė metavaldymo kontekste yra ribota, kokybiškai bei kiekybiškai paviršutiniška, tačiau viešojo administravimo literatūroje gausu tyrimų kuriuose nagrinėjami skirtingų socialinio koordinavimo tipų pritaikomumo galimybės hierarchinio viešojo administravimo, naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo kontekste, tiek makro, mikro lygmenimis, kuri gali būti naudinga ir vertinga siekiant identifikuoti potencialius iššūkius metavaldymo koncepcijai. Todėl straipsnyje keliamas tikslas apibrėžti galimus kultūrinius iššūkius, konfliktus, jų raiškos lygmenis metavaldymo struktūroje. Tikslui pasiekti autoriai naudosis literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo metodais.
In the discourse of modern public administration the concept of metagovernance is mentioned more and more often when, according to the national and global challenges of the XXI century, scientists discuss the possibilities of combining different forms of coordination of public administration in various levels of the implementation of public policy, aspirations to avoid limitations of governance based only on hierarchy, market or networking, and the need to democratize public management by maximizing the advantages of the complex interaction between different stakeholders. However, in the article we will assume that with regard to further formation of this concept and its efficient and effective application in practice, first of all it is necessary to solve the cultural challenges associated with the concept of metagovernance, because governance based on hierarchy, market or networking is primarily a cultural construct, inseparable from the specific context. These three social constructs, when expanding the scope of metagovernance, definitely leads to a different understanding of public management problems and instrumentation of their solutions, quite oppositional and hardly compatible values. On the other hand, it must be recognized that in the works of both foreign and Lithuanian authors cultural analysis in the context of metagovernance is limited, qualitatively and quantitatively superficial, but public administration literature is rich in studies dealing with applicability of different types of social coordination opportunities in the context of hierarchical public administration, the New Public Management and the New Public Governance at macro, and micro levels that can be useful and valuable in order to identify the potential challenges for the concept of metagovernance.