Inovacijos Europos Sąjungos šalių regionuose : viešojo administravimo institucijų vaidmuo

Straipsnyje nagrinėjami ES inovacijų ir regionų vystymo viešosios politikos aspektai bei viešojo sektoriaus institucijų vaidmuo įgyvendinant Vilniaus regiono (apskrities) inovacijų politiką. Vilniaus regiono inovacijų politika lyginama su kitais keturiais tirtais ES šalių regionais – Blekinge (Švedija), Emilija-Romana (Italija), Kouvola (Suomija) ir Šiaurės Jutlandija (Danija). Tyrimas buvo vykdomas kaip MERIPA (Methodology for European Regional Innovation Policy Assessment) projekto dalis. Pirma, buvo imami interviu iš pagrindinių inovacijų politikos formuotojų. Trisdešimt trys interviu klausimai buvo sudaryti siekiant išsiaiškinti respondentų nuomones apie pagrindines inovacijų teorijos metakoncepcijas – sistemą, pasitikėjimą, mokymąsi ir partnerystę (valdymą). Antra, buvo apklaustos regionų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės. Klausimyną sudarė 28 klausimai, kuriais siekta atskleisti, kokį poveikį viešųjų institucijų veikla turi SVV įmonių inovacinei veiklai. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad tiek Vilniaus, tiek kituose tirtuose regionuose nenusistovėjusi inovacijų terminija ir koncepcijų įvairovė lemia labai skirtingą šios srities politikos formuotojų požiūrį į sėkmingų inovacijų diegimo veiksnius. Tyrimas parodė, kad Vilniaus regiono SVV įmonės palankiausiai vertina privataus sektoriaus organizacijų teikiamas paslaugas ir glaudžiausiai bendradarbiauja su partneriais iš privataus sektoriaus. Antra vertus, viešųjų institucijų parama diegiant inovacijas ir bendradarbiavimo laipsnis su įmonėmis vertinamas labai prastai. Todėl pagrindinė šio straipsnio išvada yra tokia – nors inovacijų politika yra integrali bendrojo Vilniaus regiono strateginio plano dalis, įgyvendinimo lygmeniu viešųjų institucijų veikla nedaro esminio poveikio skatinant SVV įmonių inovacijų diegimo procesus.

From the perspective of EU Economic and social development policy, the article analyses the role and impact of public administration agents in implementing and assessing regional innovation policy in Vilnius region. As a part of (MERIPA Methodology for European Regional Innovation Policy Assessment) project, the research was conducted in five EU regions: Blekinge (Sweden), Emilia-Romagna (Italy), Kouvola (Finland), North Jutland (Denmark), and Vilnius (Lithuania). The research is based on the combination of qualitative and quantitative methods and aims to compare Vilnius region innovation policy with other jour regions as well as to asses the impact of innovation policy. Firstly, five policy actors in the regions were selected and interviewed The 33 questions were elaborated having in mind four meta-concepts within the innovation theory: System, Trust, Learning and Partnership (Governance). Secondly, the questionnaire of twenty eight questions was distributed to small and medium enterprises of Vilnius region. Based on the research data analysis, the following conclusions were drawn. Interview research data shows that, because of variety of concepts and terminology, in Vilnius region, as well as in other four regions, innovation policy stakeholders define innovation policy in different ways. Vilnius region innovation policy is integral part of regional development plan, but the missing part is implementation of the plan. Survey indicates that among the comparison regions, small and medium Vilnius region enterprises gave the highest scores for private business services, and the lowest scores fir public business services. Also SME's in Vilnius region did not consider public institutions to have made a remarkable contribution in this area. Financial support and support on Research and Development were the most important areas of innovation policy for the respondent companies in Vilnius.