Daugiakultūriškumas saugios Europos kontekste: dabarties problematika, teoriniai modeliai ir ateities perspektyvos

Daugiakultūriškumas gali būti suprastas ir kaip ideologija bei politika, kurios remiasi liberalia kultūrinės įvairovės koncepcija. Ši koncepcija deklaruoja etninius, rasinius ir subkultūrinius prioritetus ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje sociumo plotmėse. Koncepcijos tikslas - nugalėti diskriminaciją ir įtvirtinti tautinių bei kitų mažumų lygybę daugumos atžvilgiu. Daugiakultūriškumas praėjo neilgą, bet sudėtingą vystymosi kelią, bet nuo 2010 metų jis patyrė krizę. Šių dienų kontekste „žlugęs daugiakultūriškumas“ yra gana drąsus ir politiškai nekorektiškas teiginys. Tik kur jis veda? Kas toliau? Logiškai mąstant, jei daugiakultūriškumas diskredituotas, tada turėtų atsirasti alternatyva, galbūt netgi opozicinė buvusiai politikai. Kokia ji? O gal daugiakultūriškumas ne žlugo, o atėjo laikas patirti evoliucinę transformaciją? Straipsnio autoriai siekia rasti ir skaitytojams pateikti atsakymus į šiuos ir panašius klausimus, analizuodami daugiakultūriškumo krizės susidarymo istorines priežastis, dabartinę problematiką, jo teorinius modelius ir pateikia penkis galimos tolesnės daugiakultūriškumo raidos scenarijus.

In the current state of the research of the issues, affecting the multiculturalism, still does not pinpoint which of the five scenario is most workable, because the process of the the development of multiculturalism is strongly influenced by not only social, but also economic factors.