Elektroninės valdžios instrumentalizmo ir jo alternatyvų teisinė-politinė analizė

Pastaruoju metu informacinės technologijos aktyviai veržiasi į tradicinius teisinius ir politinius procesus, lemdamos šios sąveikos teisinio statuso problemas. Be to, informacinės technologijos skatina tradicinių teisinių ir politinių procesų transformacijas, kelia visiškai naujus iššūkius valstybei ir visuomenei, iš jų elektroninę atskirtį politiniuose, viešojo administravimo, teisėdaros ir teisėsaugos procesuose. Viena iš aktualiausių informacinių technologijų sąveikos tradicinių teisinių-politinių procesų sričių yra elektroninės valdžios kūrimas ir įteisinimas. Autorių keliamas tikslas - išanalizuoti pagrindines informacinių technologijų interferencijos su teisiniais-politiniais procesais tendencijas kuriant elektroninę valdžią. Straipsnyje pateikiama teorinė elektroninės valdžios teisinių-politinių procesų analizė, elektroninės valdžios socialinių-teisinių tyrimų suformuluoti informacinių technologijų panaudojimo šiuose procesuose ir pačių procesų adaptavimo prie informacinių technologijų principai, holistinės elektroninės valdžios koncepcijos pagrindimas. Analizuojama Lietuvoje vyraujanti elektroninės valdžios samprata, esamos teisinio reguliavimo ir politinės iniciatyvos. Esama elektroninės valdžios koncepcija Lietuvoje identifikuojama kaip instrumentatistinė. Autoriai pabrėžia intrumentalistinėje elektroninės valdžios koncepcijoje menkai įvertintą elektroninės atskirties indukcijos aspektą žinių visuomenės teisiniuose-politiniuose procesuose ir jo įtaką elektroninės demokratijos kūrimui. Autoriai išvadose pateikia siūlymus dėl elektroninės atskirties kaip esminės elektroninės valdžios problemos sprendimo potencialių krypčių remiantis holistine elektroninės valdžios koncepcija.

Authors in this article aim to identify main interferences of information technologies and legal-political processes in the context of the turn toe-governance. Theoretical analysis of the legal-political processes in the context of e-governance is revised in the view of formulated e-governance principles, based on existing holistic framework put forward by the socio-legal research on use of in formation technology for these societal processes, as well as adapting said processes to the information technologies.