Koncepcinis nacionalinio e. sveikatos plėtros proceso modelis
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2011 |
Tikslas – naudojantis naujausiais empiriniais duomenimis, pateikti koncepcinį modelį, tinkamą praktinių e. sveikatos plėtros procesų įgyvendinimui. Metodologija – tyrime taikyta kokybinio tyrimo metodologija ir su ja susiję kokybinių duomenų rinkimo metodai: dokumentų analizė, giluminiai interviu ir dalyvaujančio stebėtojo įžvalgas. Rezultatai – straipsnyje pateikiamas koncepcinis nacionalinio e. sveikatos plėtros proceso modelis. Tyrimo ribotumas – tyrimas pristato dviejų išsamių tarptautinių (atliktų Jungtinėje Karalystėje) atvejo studijų rezultatus. Rezultatus naudojant kitose šalyse būtina atsižvelgti į nacionalinio konteksto specifiškumą. Praktinė reikšmė – empiriškai pagrįsti rezultatai pateikė naujų praktinio e. sveikatos diegimo nacionaliniu lygmeniu įžvalgų. Rezultatai labai vertingi praktikams, nes pateikia naujų žinių, kaip į procesą įtraukti suinteresuotas puses (ypač galutinius kuriamų IS naudotojus), kad būtų galima pasiekti inovacijų organizuojant sveikatos priežiūros paslaugas ir organizacinių pokyčių tvaros. Orginalumas / vertingumas – straipsnio tyrimas rėmėsi autorės gautais tarptautinių atvejo studijų rezultatais. Tyrimo metodai apėmė galimybę pasinaudoti dalyvaujančio stebėtojo statusu.
Design/methodology/approach—the research findings presented in the article were delivered using qualitative research methodology and associated research methods such as document analysis, in-depth interviews and participant observation. Findings—the article has delivered a conceptual framework of eHealth development at the national level. Research limitations/implications—the research findings are based on two international case studies undertaken by the author in the UK. While using the results in other countries, local realities and contexts have to be taken into account. Practical implications—the article has presented empirically grounded new insights in relation to eHealth development at the national level. These results are in particular useful for practitioners because it has produced new knowledge on the conditions under which stakeholder engagement may (or may not) contribute to the innovation in patient care and sustainability of organisational change. Originality/Value—the research findings are based on two international case studies undertaken by the author. Research methods have involved relatively rarely used participant observation methods, which requires additional resources in terms of time and effort from the researcher, but also bears financial costs. However the richness of the research material and data gathered has paid off these efforts.