Privataus gyvenimo elektroniniuose ryšiuose ribojimas nusikaltimų tyrimo tikslais

Kaip pažymima 2005 m. žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgoje, 2005 metais viena iš pagrindinių teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą problemų buvo susijusi su teisėsaugos institucijų vykdoma elektroninių ryšių kontrole. 2005 metais atliktas elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą tyrimas parodė, kad Lietuvoje turinio ir srauto duomenų kontrolės klausimas yra labai aktualus. Šios srities svarbą įrodo ir tai, jog 2006 metais Europos Sąjungoje buvo priimta duomenų saugojimo direktyva, kuri reglamentuoja srauto duomenų, kaupiamų teikiant elektroninių ryšių paslaugas ar tinklus, saugojimo terminus. Straipsnyje nagrinėjama teisėsaugos institucijų nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais vykdoma elektroninių ryšių kontrolė. Šio straipsnio objektas – privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinis reguliavimas nusikaltimų tyrimo tikslais. Straipsnio tikslas – išanalizuoti privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinį reguliavimą Lietuvoje nusikaltimų tyrimo tikslais. Straipsnyje naudojamas analizės, lyginamasis bei kiti metodai. Nagrinėjant privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinius aspektus nusikaltimų tyrimo tikslais, naudojamasi užsienio valstybių doktrina bei periodine literatūra. Straipsnyje atskleidžiama tiek buvusi elektroninių ryšių kontrolė, tiek elektroninių ryšių kontrolė, vykdoma dabar. Taip pat analizuojamas tokios kontrolės priežiūros mechanizmas. Straipsnyje atlikta analizė leidžia teigti, kad teisėsaugos institucijų vykdomos elektroninių ryšių kontrolės reglamentavimas nėra pakankamas ir, atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką bei remiantis žmogaus teisės reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, yra tobulintinas.

The main purpose of the article – to analyze legal problems related to the restriction of private life in electronic communications for law enforcement purposes. The present work deals with some legal regulation problems of both control of electronic communications according to Law on operative acrivities and Criminal procedure law. In the first part of the present work legal problems, related to the control of traffic data, retained by electronic communication operators and service providers, are studied. The main problem is a lack of secondary legislation acts, related to control of private life for criminal investigation purposes. Significant importance in Lithuanian electronic communication control process also may have a proposal for a Directive on the retention of communications traffic data that would see internet data held for six months, phone data held for one year, and ISPs and telcos compensated for their compliance costs. The proposed Directive would not be applicable to the actual content of the communications. In the second part the legal aspects of real-time collection of content and traffic data are studied. The line drawn between traffic data (who someone calls, when, for how long) and communication data (the content of telephone call) is drawn from the traditional telephone infrastructure. Adapting this ti the Internet is particular quite different, if at all possible. Is communication the content of packages? Is traffic data just packets headers? O is traffic data clickstreams, or http-requests? A possible step forward would be to define the notion of communication. Subpart 2. 1 deals with the control of electronic communications during operational activities. Also subart 2. 2 deals with the control of electronic communications during criminal procedure. In the third part, the need of special institution is discussed. At that moment acredited institution, related to black boxes is State Security Department.