The competitiveness of the EU in context of the intellectual capital development

The article attempts to show that macroeconomic measurement of intellectual capital and its efficiency helps to evaluate adequately the structural changes, the changing productive contribution of the intellectual resources in different sectors, regions and countries. It looks, as a result, that the last one is insufficient to aim purposefully the requirements of the Lisbon Agenda. Some aspects of criterial and indicators' system used for evaluation of intellectual resources are discussed, also the problematic directions and priority tasks for the expansion of intellectual potential of the new Baltic States are attempted to identify. The author suggests for the renewing system of statistical indicators for intellectual development and, in particular, proposes to integrate some of them into national social accounts. It also remembers that social support in the EU, e. g., of rural inhabitants, and/or to retarding areas, on the one side, substantially break the acceleration of the intellectual resources, on the other. Some other suggestions concerning the paradigm of economic significance of the intellectual potential, its measurement, economic evaluation and perspective tasks for the professional competence, management experience a/o indicators of the intellectual productivity were attempted to present in the report. The reasoning was based on the goal-oriented rule suggesting the pragmatic orientation to achieve the Lisbon Agenda objectives by metaeconomic trade-off between different values of social (first of all, intellectual) development.

Straipsnyje siekiama parodyti, kad intelektinio kapitalo (IC) ir jo efektyvumo makroekonominis išmatavimas padeda tiksliau įvertinti struktūrinius makroekonomikos pokyčius, skirtingų ūkio sektorių, regionų bei šalių intelektinių išteklių gamybinį produktyvumą. Pastarasis, matyt, yra nepakankamas, kad būtų įgyvendinti Lisabonos perspektyvos tikslai. Diskutuojama dėl kai kurių kriterijų bei rodiklių sistemos, taikomos vertinant intelektinius išteklius, aspektų bei šių išteklių potencialo naujose Baltijos valstybėse plėtros prioritetinių uždavinių ir probleminių krypčių. Autorius siūlo patikslinti intelektinės plėtros statistinių rodiklių sistemą bei integruoti reikšmingiausius iš jų į socialinės sąskaitybos nacionalinę sistemą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ES socialinės paramos programos, pavyzdžiui, atsiliekantiems regionams bei kaimo gyventojams, tuo pat metu sulėtina intelektinių išteklių plėtrą. Pateikti ir kiti samprotavimai dėl intelektinio potencialo ekonominės reikšmės ir jo matavimo paradigmos, taip pat dėl profesinės kompetencijos, vadybos patirties ir kitų intelektinio produktyvumo rodiklių. Siekiant ES Lisabonos tikslų, būtina plačiau taikyti skirtingų intelektinės bei socialinės plėtros vertybių metaekonomines suderinamumo metodikas.