Dirbtinis intelektas kriminalistikoje: galimybės ir grėsmės
| Date |
|---|
2025 |
Kriminalistika, kaip mokslinė ir praktinė disciplina, nuolat vystėsi drauge su technologine pažanga, tačiau dabartinėje technologijų pažangos eroje kriminalistika neišvengiamai susiduria su naujais iššūkiais, kylančiais iš augančio duomenų kiekio, nusikaltimų darymo kibernetinėje erdvėje ir didėjančio tyrimų kompleksiškumo. Šioje perspektyvoje dirbtinis intelektas (toliau - DI) atsiskleidžia kaip galingas instrumentas, galintis iš esmės transformuoti nusikaltimų tyrimo metodus, teismo ekspertologiją ir įkalčių analizės procesus. DI tampa vis aktualesnis kaip įrankis, galintis pagreitinti, automatizuoti nusikaltimų tyrimą ir ekspertinius tyrimus. Straipsnyje analizuojama, kaip DI gali būti taikomas skirtingose kriminalistikos srityse. Vis dėlto DI taikymas kriminalistikoje kelia ir reikšmingų grėsmių: sprendimų skaidrumo trūkumas, algoritminis šališkumas, teisinio reglamentavimo spragos ir žmogaus teisių apsaugos klausimai. Kyla dilema, kiek galima pasitikėti kompiuterinio mokymosi sistemomis ir ar jų sprendimai gali būti teismo pripažįstami įrodymais. Straipsnyje siekiama įvertinti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir grėsmes kriminalistikos kontekste, pateikiant ne tik technologinę analizę, bet ir teisinę, etinę bei praktinę refleksiją. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl atsakingo DI integravimo į kriminalistikos praktiką ir galimi kryptingi moksliniai tyrimai šioje srityje.
Criminalistics as a scientific and practical discipline has constantly evolved alongside technological progress. However, in this era of technological progress, criminalistics inevitably faces new challenges arising from the growing amount of data, cybercrime, and the increasing complexity of investigations. In this context, artificial intelligence (hereinafter referred to as AI) emerges as a powerful tool that can fundamentally transform crime investigation methods, forensic science, and evidence analysis processes. AI is becoming increasingly relevant as a tool that can accelerate and automate crime investigation and forensic investigations. The article analyzes how AI can be applied in different areas of criminalistics. However, the application of AI in criminalistics also poses significant threats: lack of transparency in decision-making, algorithmic bias, gaps in legal regulation, and human rights protection issues. There is a dilemma as to how much trust can be placed in machine learning systems and whether their decisions can be accepted as evidence in court. This article aims to assess the opportunities and threats posed by artificial intelligence in the context of criminalistics, providing not only a technological analysis but also legal, ethical, and practical reflections. Recommendations are also provided on the responsible integration of AI into criminalistics practice and possible directions for further research in this field.