Sovietų Sąjungos agresija ir Lietuvos okupacija 1940–1990 metais. Pasipriešinimas sovietinei okupacijai: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracija

Abstract

Galima pastebėti, kad valstybių požiūriai ir praktika vertinant Molotovo–Ribbentropo paktą, 1940 m. aneksijos neteisėtumą ir teisinį Baltijos valstybių tęstinumą yra gana vienodi1. Tačiau priminus šiuos klausimus lengviau suprasti konstitucionalizmo raidą Lietuvoje, t. y. kodėl sovietinės konstitucijos ir sovietinis teisinis palikimas nepriskiriami prie Lietuvos konstitucinių tradicijų ir kodėl Lietuvos Respublikos tęstinumas buvo teisinis pagrindas 1990 m. atkurti jos nepriklausomybę. Dar viena priežastis prisiminti Lietuvos sovietinės okupacijos vertinimą yra bandymai, visų pirma Rusijos Federacijos, kuri teigia tęsianti tarptautinį teisinį SSRS subjektiškumą, paneigti sovietų nusikaltimus. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių yra tai, kad, nesilaikydama 1991 m. sudarytos Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų2 nuostatų, maždaug nuo 2000 m. Rusija teisina 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos valstybių užgrobimą3. Prieš vertinant 1940 m. SSRS veiksmus prieš Lietuvą tarptautinės teisės požiūriu, tikslinga prisiminti platesnį tarptautinį to laikotarpio kontekstą: 1939 m. Vokietijos reicho ir SSRS pasirašytus Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosius susitarimus, suteikusius pagrindą toms dviem valstybėms imtis prievartos veiksmų prieš kitas valstybes. Būtent 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribbentropo paktas leido nacistinei Vokietijai pradėti agresiją prieš Lenkiją, ja netrukus pasekė Sovietų Sąjunga, ir galiausiai šios dvi valstybės pasidalijo Lenkiją. Tai taip pat leido Sovietų Sąjungai netrukdomai pradėti karą su Suomija, vykdyti agresiją prieš Estiją, Latviją ir Lietuvą ir užgrobti dalį Rumunijos. Todėl šis straipsnis pradedamas Molotovo–Ribbentropo pakto tarptautiniu teisiniu vertinimu siekiant parodyti, ar Sovietų Sąjungos veiksmai 1940 m. galėjo turėti kokį nors iš šio pakto išplaukiantį teisinį pagrindą. Nors, žinoma, pakto sudarymas ir tolesni Sovietų Sąjungos veiksmai prieš Lietuvą gali būti laikomi atskirais istoriniais įvykiais, kurie gali būti vertinami atskirai4, t. y. 1940 m. įvykių teisinis kvalifikavimas vis tiek būtų toks pats, nesvarbu, ar būtų atsižvelgiama į Molotovo–Ribbentropo pakto teisinį vertinimą, ar nebūtų.