Ar tikrai psichologams būtina bėgti į svetimą kalbą
Mykolo Romerio universitetas |
Stream E "Continuation and Change of Values in Global Society"
Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl psichologijos mokslo atstovai pasirenka vartoti tiek daug įvairiausios kilmės nelietuviškų terminų ir analizuojamą reiškinį aprašo žodžių junginiais, visiškai nebūdingais bendrinei lietuvių kalbai. Kalba yra nacionalinė vertybė, o lietuvių kalba kaip viena iš archajiškiausių pasaulio kalbų dar yra saugotina kaip lingvistikos mokslo objektas, tačiau pastarųjų metų psichologijos mokslo tekstuose nemotyvuotai daug vartojama nelietuviškų terminų. Tokia situacija labai skiriasi nuo požiūrio, vyravusio aštuntajame dešimtmetyje, ir siejamo su Vilniaus universiteto profesoriaus A. Gučo vardu, kurio originalių ir redaguotų psichologijos darbų tekstai (1986) pagal bendrinės kalbos normas gerokai skiriasi nuo dabartinių psichologijos mokslo tekstų, ir šis skirtumas su kiekviena karta vis gilėja tikslingai kryptimi tolyn nuo savosios kalbos. Be tarptautinių terminų ir anglybių, psichologijos mokslo tekstuose naujo termino funkcijai paliekamas svetimžodis, t. y. kitos kalbos, kurios atstovas ėmėsi tirti šį psichologinį reiškinį, žodis, ir savojoje kalboje neieškoma pakaitų, todėl psichologijos mokslo tekstai tampa sunkiai suprantami. Polemizuodami su dabartinių psichologijos tekstų autoriais, teigiančiais, kad jų vartojami svetimžodžiai sunkiai išverčiami ne tik į lietuvių, bet ir į daugelį kitų kalbų, bandome paneigti šią nuostatą ir svetimoms sąvokoms bei nebūdingiems žodžių junginiams paieškoti savų atitikmenų.
In this article it will be discussed why the psychologists chose to use so many non- Lithuanian words and describe the analysed matter with words which are not specific to the standard language. A language is a national value, and the Lithuanian language should also be treasured as an object of linguistics because it is one of the most archaic languages. In the previous year there were many psychological texts in which many non-Lithuanian terms were used. This situation is very different from the view which dominated in the seventies and was connected to Vilnius University professor A. Gucas, whose original and edited psychological texts (1986) are very different from the ones that are published now. This difference is getting bigger and bigger with each generation and the language in the texts are getting further away from the standard language. By controverting with the current psychological texts authors, whom claim that the foreign words they use can be “ with difficulty, translated not only to Lithuanian, but to other languages as well” we try to deny this attitude and find new equivalent words for these unspecific word combinations and foreign concepts.