Changing pattern of economic integration: diversity or divergence?

Scientific reviewers: Prof. Talavs ]undzis (Latvia); Prof. Viktoras Justickis (Lithuania); PhD Eduards Bruno Deksnis (Latvia); Prof. Ando Lėps (Estonia)

The objective of che article is to find proper approach to the problem of convergence and divergence in the European Union and the Eurozone. The author complies with distinguishing betvveen nominal and real convergence and gives priority to real convergence indicators. Analysis of selected indicators shovvs that within the euro area certain divergence processes strengthened after the globai crisis of 2008. Baltic States convergence trends are considered in comparison with new euro area members.

Straipsnio tikslas yra pateikti tinkamą prieigą prie konvergencijos ir divergencijos Europos Sąjungoje (ES) analizės. Analizuojami teoriniai ekonominės konvergencijos aspektai, nustatomi skirtumai tarp nominaliosios ir realiosios konvergencijos. Autorius teikia prioritetą realios konvergencijoms rodikliams ir parenka indikatorius, kurie leidžia atskleisti, kuri iš tendencijų dominuoja — konvergencija ar divergencija. Parinkti šie indikatoriai: realaus BVP augimo tempas; realus BVP vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standarto (PGS) vienetais; nedarbo lygis. Tyrimo objektas yra euro zonos šalių ekonomikos, duomenų periodas apima 2008-2014 m. Euro zonos šalys padalintos į dvi grupes. Vieną grupę sudaro 12 euro zonos narių, įstojusių 1999-2001 metais, kitą grupę sudaro 7 šalys, įstojusių 2008-2015 metais. Tyrimo rezultatai išdėstyti išvadose: l. Analizuojant ekonominės konvergencijos procesus ES ir euro zonoje svarbu įtraukti realios ir nominalios konvergencijos indikatorius. Nominalios konvergencijos indikatoriai, tokie kaip infliacija, trumpalaikė ir ilgalaikė palūkanų norma, fiskalinės deficitas ir valstybės skola, labiau priklauso nuo ekonominės politikos sprendimų. Realios konvergencijos indikatoriai, tokie kaip realaus BVP rodikliai, nedarbo lygis, darbo produktyvumas, atskleidžia gilesnius skirtumus tarp ES šalių ir leidžia atklikti įvairialypę konvergencijos analizę. 2. Realaus BVP augimo tempo, realaus BVP PGS vienetais, nedarbo lygio rodiklių analizė parodė, kad euro zonoje pasireiškia pozityvios Vokietijos, Austrijos, Beneliukso šalių divergencijos ir negatyvios Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos divergencijos tendencijos. Tarp naujųjų euro zonos narių Slovakijai, Maltai, Baltijos šalims pasireiškia teigiama, o Kiprui ir Slovėnijai - neigiama divergencijos tendencija. 3. Baltijos šalys pasiekė žymios pažangos, pasinaudojant integracijos į ES ir euro zoną privalumais. Pokriziniame laikotarpyje Baltijos šalys sugebėjo išsilaikyti "teigiamoje" divergencijos pusėje. Tačiau integracijos procesai turi būti atidžiai stebimi, gilesnes integracijos naudos ir kaštai turi būti pasverti ir Įvertinti.