Problem of the incompatibility between the law and psychology and the use of psychological knowledge in the law
Vilniaus universitetas |
Any legal regulation addresses a human, directs his actions, defends him, tries to change his personality, to provide him with legal opportunities to achieve his aims. To be efficient the law needs extensive and valid knowledge on the human. Psychology is a discipline studing a human. Thus,the psychologal knowledge should be intensively applied enhancing the efficiency of law. However, in reality the use of psychology in the law is only on its first primary stage and is far behind the progress of legal psychology, and many opportunity provided by psychology are not used in law. The paper focuses on the reasons of resistance of law against the use of psychology. Current explanations are reviewed. It is demonstrated that all these explanations have one common ground – the idea on very different nature of the law and psychology. This different nature is seen as the reason of their mutual incompatibility and of the resistance of law to any broader application of psychological knowledge in solving legal problems. The paper provides a critical analysis of the idea of incompatibility of the law and psychology. An alternative explanation for the same phenomenon is proposed. Key words: law, psychology, the use of psychology in legislation and administration of law, resistance of law against psychology.
Kiekvienas teisinis reguliavimas tiesiogiai ar netiesiogiai skirtas žmogui: nukreipia jos veiksmus, gina jį, siekia pakeisti jo asmenybę, teikia asmeniui galimybių pasiekti savo tikslų. Šis reguliavimas, kad būtų veiksmingas, turi remtis patikimomis žiniomis apie žmogų ir jo asmenybę. Psichologija yra mokslas, turintis ir teikiantis tokių žinių. Dėl to psichologijos žinios turėtų būti labai plačiai naudojamos teisėje, sprendžiant bet kokias teisines problemas, liečiančias žmogų. Tačiau iš tikrųjų psichologijos žinios teisėje naudojamos gana ribotai ir daro tik pirmus žingsnius. Jų panaudojimas toli atsilikęs nuo teisės psichologijos galimybių. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kurios trukdo plačiau naudoti psichologijos žinias teisėje. Apibendrinami dabartiniai teisės priešinimosi plačiau naudoti psichologijos žinias aiškinimai. Parodoma, kad bendras visų šių aiškinimų pagrindas yra teisės ir psichologijos žinių nesuderinamumas, kylantis iš esminių šių dviejų mokslų skirtybių. Atliekama kritinė teisės ir psichologijos nesuderinamumo idėjos analizė. Siūlomas alternatyvus minėto fenomeno aiškinimas. Tuo pagrindu nagrinėjami teisės priešinimosi psichologijos žinioms įveikos būdai ir platesnio psichologijos naudojimo teisėje perspektyvos.