Preconditions and consequences of illegal gods traffic
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Vilniaus universitetas | ||
| Date |
|---|
2007 |
Nuolat egzistuojantis nelegalaus prekių gabenimo, kitaip vadinamo kontrabanda, fenomenas sulaukia visuomenės ir valdžios dėmesio. Tai sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiškinys. Šešėlinė ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destrukcinė, kadangi jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai, visuomenės interesams. Šešėlinė ekonominė veikla išvengia valstybinių mokesčių, todėl valstybė siekdama surinkti reikiamą lėšų sumą šalies reikmėms didina mokesčius tiems, kurie moka. Kai vieni nemoka mokesčių, kitiems ta našta padidėja. Tai sudaro nevienodas ekonomines sąlygas legaliam ir nelegaliam verslui, iškreipia sąžiningos konkurencijos sąlygas. Straipsnyje teorinis kontrabandos problemos nagrinėjimas siejamas su mokesčių vengimo ir mokesčių nemokėjimo problema, atskleidžiami sprendimo nemokėti mokesčių priėmimo paskatos. Mokesčių nemokėjimo mastą lemia kiekvieno subjekto priimamas sprendimas mokėti arba nemokėti. Priimdamas sprendimą nemokėti mokesčių subjektas susiduria su netikrumu, kuris pasireiškia tuo, kad subjekto mokesčių nemokėjimas yra nelegalus ir subjektui gresia bausmė atskleidus jo sukčiavimą. Todėl nusikalstamos veiklos ekonomika (economics of committing a crime) padeda suprasti šio sprendimo priėmimo procesą. Pateikiama informacija apie šešėlinės ekonomikos šalyje mastą ir struktūrą. Atlikti statistiniai tyrimai parodė, kad neapskaityto bendrojo vidaus produkto dalis sudaro apie 20 proc. Tyrimai parodė, kad prekybos versle dažniausiai slepiamos prekės yra alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, drabužiai, buitinė technika. Kaip svarbiausią priežastį, kodėl yra slepiama prekybos apyvarta, 90 proc. apklaustųjų respondentų nurodė didelius mokesčius. Įdomūs rezultatai gauti tiriant alkoholio rinką. Bendrosios suvartotos degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų apyvartos 53,5 proc. sudaro legaliai pagaminta, 21,6 proc. – namų gamybos, 24,9 proc. – kontrabandinė degtinė. Pagrindinę kontrabandos dalį sudaro akcizinės prekės – alkoholis, tabakas ir kuras. Vienas iš veiksnių, skatinančių kontrabandą, yra didelis prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, iš kurių vežama kontrabanda. Pvz., kontrabandinės cigaretės šalies vidaus rinkoje yra maždaug du kartus pigesnės nei legaliai parduodamos. Didžioji dalis šių kontrabandinių prekių yra gabenama iš kaimyninių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valstybių. Ekspertų vertinimu, kontrabandinių degalų dalis gali sudaryti iki 50 proc. šalies degalų rinkos. Kontrabandinių cigarečių dalis šalies rūkalų rinkoje, skirtingais duomenimis, sudaro 30–45 proc. Dėl prekybos kontrabandinėmis prekėmis valstybės biudžetas kas mėnesį praranda šimtus milijonų litų. Apibendrinant straipsnyje pateiktą tyrimą galima išskirti pagrindines neigiamas kontrabandos pasekmes: vyriausybės metinių pajamų santykinis mažėjimas; bendras ekonomikos pavaldumo blogėjimas, mažinantis vyriausybės gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir numatyti priimamų sprendimų pasekmes; netinkamai skiriama valstybės socialinė parama, nes ja gali pasinaudoti ir tie, kurie gauna dideles pajamas iš nelegalios veiklos; gyventojai ir juridiniai ūkio vienetai linkę nesilaikyti esamų taisyklių, o jų nesilaikymas gali tapti norma.
Nature of shadow economics is destructive, as its existence contradicts to public order and interests. Shadow economics avoids state taxes, therefore, the state in order to collect necessary funds for national demands is forced to increase taxes imposed on those who pay them. Some fail to pay taxes, others assume heavier tax burden. This creates unequal economic conditions for legal and illegal business and distorts conditions for fair competition. Theoretical study of contraband problem is linked to the problem of tax evasion and tax payment evasion problem in the article, it reveals stimuli for making decision not to pay taxes. The article submits information about the scope and structure of shadow economics in the country. Main part of contraband is goods subject to excise duty – alcohol, tobacco and fuel. One of the factors which influence contraband is a great difference in prices in Lithuania and neighbouring countries from which contraband comes. Main negative consequences of contraband: relative reduction of annual income of the government; common worsening of economic subordination which reduces ability of the government to adopt rational solutions and predict consequences of these solutions; insufficient accuracy in grant of the state social sponsorship as even those who earn large income from illegal activity may obtain it; residents and legal entities tend not to observe existing rules and failure to observe the rules may become a norm.