Lėtinėmis alerginėmis ligomis sergančius vaikus auginančių motinų motinystės streso ypatumai

Motinystės stresas, apibrėžiamas kaip psichologinė įtampa, atsirandanti dėl vaiko nepageidaujamo elgesio ir tėvų vaidmens keliamų reikalavimų, kai tėvų ištekliai yra per menki tiems reikalavimams įgyvendinti (Abidin, 1995). Nustatyta, kad nuolat jaučiamas aukštas motinystės streso lygis didina motinų depresijos, nerimo sutrikimų riziką, nepalankiai veikia motinų fizinę sveikatą ir miego kokybę, pasitenkinimą gyvenimu ir santuoka (Abidin, Wilfong, 1985; Secco et al., 2006). Minėti veiksniai turi neigiamos įtakos motinos ir vaiko bendravimui, vaiko auklėjimui, taigi netiesiogiai veikia ir vaiko raidą. Tik neseniai Lietuvoje buvo pradėti tyrimai, kur būtų vertinamas su motinos vaidmeniu susijęs stresas (Perminas, Viduolienė, 2012). Nustatyta, kad egzistuoja abipusis ryšys tarp tėvų patiriamo streso, tėvų elgesio su vaiku bei vaikui kylančių elgesio, emocinių sunkumų. Vienas iš motinystės streso šaltinių – vaiko sveikatos būklė. Tyrimuose siekiama atskleisti įvairių vaiko sveikatos problemų reikšmę motinystės stresui. Viena iš tokių krypčių – tai lėtinėmis alerginėmis ligomis sergančius vaikus auginančių motinų motinystės stresas (Plant, Sanders, 2007; Trute, Hiebert-Murphy, 2002). Tyrimo tikslas – nustatyti motinų, auginančių lėtinėmis alerginėmis ligomis sergančius vaikus, nuo vaiko elgesio ir nuo motinos savijautos priklausantį motinystės streso išreikštumą bei streso sąsajas su vaiko sveikatos būkle ir šeimos socialiniais-demografiniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 220 2–5 metų amžiaus vaikus auginančių motinų. Jų amžius 33,7 ± 5,7 metai, vaikų amžius 55,6 ± 17,8 mėnesiai. 108 (49,5 proc.) tyrimo dalyvės augino sveikus vaikus, 84 (38,5 proc.) – vaikus, sergančius lėtinėmis alerginėmis ligomis. [...]