The legal aspects of university management development

Knowledge and technology have become a major economic and social development factor. The university management efforts to include more stakeholders, highlights the cooperation between the public and business value. Universities have immediately become the part of national innovation system and able to contribute significantly to the edge of economic progress. In order to answer the challenges of today, Lithuanian society must agree on the general principle of education for their further development and regulations, to link these principles and aims of the individual and community development projection. Successful management development is closely related to the improvement of the legal framework. Working group members of the implemented project Improvement of Home Management at Mykolas Romeris University have done MRU SWOT analysis. It can be seen that most of the important factors require the legal regulation of university management process.

Globalizavimo procesai, žinių visuomenės plėtra pakeitė universitetų veiklos sąlygas ir kelia jų valdymui naujus reikalavimus. Naujus reikalavimus universitetams kelia suinteresuotosios grupės – patys studentai, darbdaviai, valstybės institucijos ir apskritai visa visuomenė. Žinios ir technologijos tapo svarbiausiu ekonominės ir socialinės plėtros veiksniu. Konkurencija aukštojo mokslo srityje, nauji kilę iššūkiai lėmė, kad universitetai pertvarko savo valdymą. Europos Tarybos nuomone, aukštojo mokslo institucijos turi didžiulį mokslinį ir edukacinį potencialą, tačiau jis nepakankamai naudojamas ekonomikos valdymo procesams, visuomenei ir verslui. Vadybiniai, iš verslo perimti valdymo metodai, lyderystė, atsiperkamumo kriterijai, investicijos, marketingo strategijos tapo įprastu reiškiniu aukštajame moksle. Į universiteto valdymą stengiamasi įtraukti daugiau suinteresuotų grupių, išryškinama bendradarbiavimo su visuomene ir verslu reikšmė. Universitetai tampa tiesiogine nacionalinės inovacinės sistemos dalimi, pajėgia itin prisidėti prie krašto ekonomikos pažangos. Lietuvos aukšto mokslo institucijos taip pat sulaukė esminių permainų. Vienas svarbiausių strategijoje Europa 2020 iškeltų švietimo tikslų – pasiekti, kad iki 2020 m. aukštąjį arba lygiavertį išsilavinimą įgytų 40 proc. jaunuolių. Šiuo metu aukštąjį išsilavinimą turi tik 26 proc. visos darbo jėgos. Pagal mokslininkų skaičių, lyginant su visa darbo jėga, Europos Sąjungos (toliau – ES) vis dar atsilieka: čia 100... [toliau žr. visą tekstą]