SocIndex

In der EU hat die Zusammenarbeit bei der Verbrechensbekämpfung auf Regierungs- und Ressortebene mit diversen Regelungen eine solide Grundlage. Gleichwohl ist festzustellen, dass die Kriminalistik meist auf Kriminaltaktik und Kriminaltechnik reduziert wird und Aspekte wie kriminalistisches Denken, Theorie der Kriminalistik und kriminalistische Methodik praktisch vernachlässigt werden. Weitgehend ungenutzt bleiben die Möglichkeiten akademischer Einrichtungen und Nichtregierungsorganisationen (NRO), die sich mit kriminalistischen Fragen beschäftigen. Die Autoren plädieren für einen europäischen Raum der Kriminalistik, der durch eine noch zu gründende Föderation der nationalen kriminalistischen Gesellschaften einen strukturellen Rahmen bekommen kann.

Straipsnyje jėzuito, paleontologo, filosofo ir teologo bei mistiko Pierre Teilhardo de Chardino (1881 – 1955) filosofinės bei teologinės pažiūros analizuojamos atvirosios katalikybės kontekste. Tai vienas iš dviejų katalikybės tipų greta pažodine dogmos “extra ecclesiam nulla sallus” intepretacija pagrįstos tradicinės katalikybės. Jos atžvilgiu atviroji katalikybė charakterizuotina pretenzijos laikyti katalikybę vienintele išganymą teikiančia religija, išreiškiamos išoriniais tikėjimo ženklais, atsisakymu, katalikiškąjį ekskliuzyvumą įžvelgiant katalikybės dvasinėje galioje. Teilhardo gyvenimas ir idėjos šiame straipsnyje analizuojami kaip vienas radikaliausių ir dėl to iliustratyviausių atvirosios katalikybės atvejų XX amžiuje. Didelis dėmesys skiriamas Teilhardo evoliucinės krikščionybės koncepcijos susiformavimo biografinėms prielaidoms – pasaulėžiūrinių antinomijų (traukos dvasiai ir materijai, tikėjimui ir mokslui) – dvasinės ir intelektualinės motyvacijos bei pastangų pasiekti savo pasaulėžiūrinį vientisumą, atskleidimui. Išryškinami teilhardiško pasaulėvaizdžio sinergetiniai aspektai, t. y. pasaulio kaip save organizuojančios sistemos su centru (tašku Omega, tapatinamu su Kristumi), keičiančiu sistemą ir kintančiu sistemos augimo išdavoje, bruožai.

Straipsnyje analizuojama išeivijos autorių prancūzų mokslininko ir religinio mąstytojo Pierre Teilhard de Chardin‘o (1881 – 1955) evoliucijos sampratos recepcija septintajame XX a. dešimtmetyje. Pirmą kartą išeivijos lietuvių spaudoje Teilhard’as buvo paminėtas 1950 m. rugsėjo mėn. „Aiduose“ prancūzų jėzuito Jean Daniélou straipsnio vertimo publikacijoje. Patys išeivijos mąstytojai ėmė gilintis į Teilhard’o idėjas tik antrojoje šeštojo dešimtmečio pusėje. Įvairiuose lietuvių išeivijos sambūriuose katalikų kunigai Ambrozijus Prakapas, Jonas Kubilius, Petras Celiešius, Vytautas Bagdanavičius, Vytautas Zakaras, chemijos daktaras Jonas Rugis, matematikos daktaras Arūnas Liulevičius skaitė susidomėjimo ir diskusijų sulaukusias paskaitas. 1961 m. „Aiduose“ kunigas Pranas Gaida-Gaidamavičius publikavo straipsnį „Viešpatijos naujos epochos brėkšmėj“, kuriame yra pirmoji spausdinta polemika su Teilhard‘o idėjomis, išdėstytomis jo knygoje „Žmogaus ateitis“. 1963 m. „Tėviškės žiburiuose“ pasirodė pirmoji platesnė publikacija, kurios autorius Antanas Pamituviškis specialiai aprašė Teilhard‘o idėjas ir joms visoms pritarė. Vėliau straipsnius apie Teilhard’o koncepciją “Drauge”, “Aiduose”, Laiškuose lietuviams” publikavo jau minėti autoriai ir kunigai Juozas Prunskis, Feliksas Jucevičius, Juozas Venckus, Kęstutis Trimakas, Ambrozijus Prakapas, Antanas Paškus, Juozas Vaišnora bei filosofas Antanas Maceina, istorikas Juozas Jakštas, fizikas Andrius Ignaitis. Įžymių mąstytojų diskusijomis apie Teilhard‘o koncepciją domėjosi ir kunigas Tomas Žiūraitis, sumanęs ir 1965-1969 m. realizavęs mintį žurnale „Aidai“ publikuoti pasaulėžiūrinio pobūdžio užsienio autoriųknygų apžvalgas. Išeivijos mąstytojų nuomonės apie Teilhard’o evoliucijos sampratos santykį su krikščionybe išsiskyrė: nuo ypatingai teigiamų kunigų Kubiliaus ir Prunskio iki radikaliausiai neigiamo žurnalisto Juozo Mačernio vertinimų. Aktyviausia polemika užsimezgė tarp Maceinos ir Paškaus, į ją įsijungė ir kiti autoriai. Daugiausia nesutarimų kilo dėl Teilhard’o koncepcijos santykio su mokslu, dėl jos ontologinių pagrindų, dėl „Alfos“ ir „Omegos“ sąvokų santykio su katalikiškąja dieviškumo samprata bei dėl dieviškosios malonės ir aktyvių paties žmogaus veiksmų vaidmens santykio, apsprendžiant to žmogaus ir visos žmonijos ateitį.

The paper discusses the translator’s role(s) in the globalized translation market and translator training issues in relation to knowledge and skills (linguistic, cultural, field-specific, etc.), necessary for young translators. Among the questions discussed in the paper are translation process involving linguistic elements, as well as translation as a cognitive process, interrelation between language and culture, dichotomy of literal vs free translation. The article engages with the challenges posed by a complex and responsible task of being a translator in a diversified world. Seeking to identify students’ experiences of training and perceptions of the role they are going to play as professional translators an interview with students-trainees was conducted. The interview was focused on the question whether knowledge of translation theory aids in performing practical translation tasks. The data collected from the students’ responses allowed identifying their learning patterns, most challenging areas in translator training, the (mis)match between theory and practice. The research was based on a qualitative research paradigm assuming students’ experiences being of great importance in the process of assessing the value and quality of the translator training and interaction between theoretical insights of translator’s roles and practical experience.

The sentiment indicators tend to reflect better the social tensions caused by COVID-19 pandemic. In this context, the aim of this paper is to reflect the relationship between employment expectations and tensions related to new coronavirus. The impact of COVID-19 pandemic on employment expectations is assessed using the data collected by Google Trends in Panel Autoregressive Distributed Lag (panel ARDL) models and Bayesian multilevel model. The results indicated that COVID-19 searched on Google had a negative impact on employment expectations in the EU New Member States on the period March 2020-May 2021. The unemployment and inflation rate had also a negative effect, while improvement in economic sentiment indicator has increased the employment expectations. These results are the support of economic policies to reduce labour market tensions and improve employment expectations.

Straipsnyje analizuojamos savanoriškos veiklos ypatumai socialinio kapitalo formavimo kon- tekste. Savanorystės vystymas, socialinio kapitalo rodiklių gerinimo siekimas yra įvardinti kaip strateginiai Lietuvos tikslai ilguoju laikotarpiu, tačiau rodikliai tarptautiniuose indeksuose yra žemi, lyginant su kitomis valstybėmis. Atliktas kokybinis tyrimas apklausiant ekspertus, sudarė prielaidas išskirti savanoriškos veiklos vystymo trikdžius (visuomenėje vyraujančios nuostatos, savanoriškos veiklos organizavimo ypatumai ir kt.), pateikti rekomendacijas viešojo valdymo institucijoms.

Socialinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš gerovės valstybės kriterijų socialinės politikos srityje. Straipsnyje apžvelgiamos socialinių paslaugų vaikus su negalia auginančioms šeimoms vartojimo ypa-tybės Lietuvoje. Vaiko su negalia gerovė neatsiejama nuo suaugusiųjų asmenų, dažniausiai šeimos, kurioje jis gyvena. Priklausomai nuo vaiko neįgalumo lygmens, šeimai tenka daugiau ar mažiau laiko skirti išskirtiniams vaiko poreikiams, todėl ribojamos tėvų galimybės įvairiapusiškai funkcionuoti visuomenėje, didėja socialinė atskirtis. Straipsnyje pristatytas tyrimas stiprina supratimą, kaip neįgalius vaikus auginančios šeimos naudojasi valstybės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir kokių sprendimų bei priemonių reikėtų, kad neįgaliųjų vaikų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė taptų geresnė.

Der Beitrag zeigt die Entwicklung der Kriminalistik über den deutschsprachigen Raum hinaus. Er beschreibt aktuelle gesellschaftliche Aktivitäten zu ihrer Entwicklung, insbesondere in den osteuropäischen EU-Staaten. Ausgangspunkt sind Empfehlungen der Europäischen Union zur Kriminalitätsbekämpfung. Dazu verabschiedete der Rat der EU u. a. einen Rechtsakt zur „Schaffung eines einheitlichen europäischen kriminalistischen Raumes“. Im Beitrag wird am Beispiel kriminalistischer Organisationen in Litauen, der Ukraine und Deutschland diskutiert, wie öffentliche nichtstaatliche Organisationen durch wissenschaftlich-praktische Zusammenarbeit diesen Prozess fördern können. In einem „Palanga-Memorandum“ wurde die Gründung einer „Europäischen Föderation nationaler kriminalistischer Organisationen“ beschlossen und nationale europäische kriminalistische Organisationen/Vereine aufgerufen, darin mitzuwirken.

Nesmurtinio bendravimo (NVC) intervencinė programa, kurios prototipo kūrėjas amerikiečių psichologas ir konfliktų mediatorius M. B. Rosenbergas (2005), taikoma socialinės elgsenos, tarpasmeninių ir socialinių santykių tobulinimui, konfliktų sprendimui ir smurto prevencijai. Šio darbo tikslas - sistemiškai išanalizuoti empirinius tyrimus, kuriuose buvo vertintas NVC programos poveikis jos dalyvių socialinei elgsenai. Pagrindiniai sisteminės analizės klausimai: 1) Kokie socialinės elgsenos konstruktai yra tyrinėjami, vertinant NVC intervencinės programos poveikį? 2) Ar NVC intervencinė programa yra veiksmingas įrankis, keičiant įvairius dalyvių socialinės elgsenos konstruktus? Papildomai siekta įvertinti NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimų ribotumus ir galimybes. Tyrimų apžvalga parodė, kad taikant NVC intervencinę programą dažniausiai tyrinėti dalyvių empatijos, neigiamų emocijų raiškos, streso įveikos, sąmoningumo ir santykius puoselėjančio bendravimo konfliktinėse situacijose gebėjimų pokyčiai. Atskiruose tyrimuose nustatyti asmens konfliktiškumo, rizikos nusikalsti (recidyvų), pasitenkinimo santuoka, gebėjimo perkelti nesmurtinio bendravimo įgūdžius į asmeninį gyvenimą pokyčiai. Tyrimų metodologija skiriasi, autoriai remiasi pagrindiniais NVC programos principais, tačiau ją modeliuoja priklausomai nuo aplinkybių (tiriamųjų amžiaus, gyvenimo situacinių aplinkybių, tyrimo tikslų ir kt.). Daugeliu atvejų (75 proc.) nustatyti reikšmingi, pozityvūs minėtų konstruktų pokyčiai, vertinant juos tiek individualiame, tiek grupės lygiuose. Apibendrinant sisteminės apžvalgos rezultatus galima daryti prielaidą, kad NVC intervencinė programa gali būti veiksmingas instrumentas, keičiant individų ir grupių socialinės elgsenos modelius, nes stiprina bendraujančių empatiškumą, jautrumą savo ir kitų poreikiams bei išgyvenimams, ugdo gebėjimus verbalizuoti, empatiškai susidoroti su stresu ir konfliktais. Tačiau nedidelis tyrimų skaičius ir metodologiniai ribotumai skatina tęsti NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimus, atsižvelgiant į galimą situacinių veiksnių, kuriais gali būti tiek programos elementai, tiek dalyvių charakteristikos, poveikį jos veiksmingumui.

Vienas pagrindinių autizmo spektro sutrikimų (ASS) požymių yra kalbos ir socialinės komunikacijos sutrikimas, apsunkinantis ASS turinčių vaikų kalbos vystymąsi, bendravimą, mokymo(si) procesą (Mody ir Bellieveau, 2013; Arunachalam ir Luyster 2016 ir kt.). Tradicinės metodinės prieigos ugdant ASS turinčių vaikų kalbą dažnai būna neveiksmingos (Diržytė, Mikulėnaitė ir Kalvaitis, 2016; Buivydaitė, Newman ir Prasauskienė, 2017). Kaip rodo užsienio mokslininkų atliktos metaanalizės (McPherson et al., 1984; Dymond et a. 2006; Sautter ir LeBlanc, 2006; Devine ir Petursdottir, 2017), B.F. Skinerio verbalinio elgesio analizė (1957) yra viena iš empiriniais tyrimais pagrįstų veiksmingų ASS turinčių vaikų kalbos ugdymo metodikų. Didėjant ASS turinčių vaikų skaičiui, sparčiai auga mokslininkų susidomėjimas šios metodikos pritaikymo galimybėmis. Lietuvoje ypač stokojama edukologijos srities mokslinių tyrimų kaip ugdyti ASS turinčius vaikus, pedagogai vis dar nepasiruošę ugdyti ASS turinčius vaikus, moksliškai pagrįstų metodikų prieinamumas yra ribotas. Buivydaitės ir kt. (2017) trijose Baltijos šalyse atliktoje publikuotų mokslinių straipsnių meta-analizėje, iki 2016 metų iš rastų 47 straipsnių ASS tematika neaptikta nė vieno mokslinio straipsnio verbalinio elgesio analizės srityje. Šio straipsnio tikslas – teoriniu aspektu atskleisti verbalinio elgesio analizės metodikos ypatumus ugdant ASS turinčių vaikų funkcionalią kalbą. Taikyta mokslinių šaltinių, analizuojančių verbalinio elgesio metodiką ugdant ASS turinčių vaikų funkcionalią kalbą analizė, lyginimas, apibendrinimas ir sisteminimas.