Theoretical and practical perspectives of the translator training
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2024 | 13 | 1 |
Straipsnyje analizuojamos mokslininkų svarstymai apie vertėjo vaidmenį(is) šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje ji(s) yra originalo teksto perteikėjas verčiama kalba, tarpininkas tarp kultūrų , tinklų kūrėjas, mediatorius. Vaidmenys kinta priklausomai nuo kintančios visuomenės. Todėl svarbu suprasti, kokių žinių ir gebėjimų reikia būsimiems vertėjams, kaip jie vertina studijų procesą. Iš atvejo tyrimo dalyvių (būsimų vertėjų ) surinkti duomenys apie studijų procesą, įgūdžių ugdymo aktualumą, refleksijos svarbą leido nustatyti jų mokymosi modelius, sudėtingiausias vertėjų rengimo sritis, (ne)atitikimą tarp mokslininkų teorinių įžvalgų ir studentų patirties bei požiūrių į studijų procesą. Išvados atskleidė, jog vyresnių jų kursų studentai pripažįsta teorijos svarbą atliekant praktines vertimo užduotis. Jie turi atsakingesnį požiūrį į savo profesiją, apimančią ne tik gerą gimtosios ir užsienio kalbos mokėjimą, bet ir vertimo strategijų, metodų išmanymą bei ekstralingvistines žinias, būtinų siekiant susidoroti su vertimo iššūkiais. Vienas iš įgūdžių, kuriuos studentai pageidauja tobulinti, yra vertimo įgūdžiai. Vyresnieji studentai vertina refleksiją, pripažįsta jos svarbą savimonei ir profesiniam tobulėjimui. Tyrimas atskleidė, kad studijų patirtis studentams leidžia susidaryti brandesnį supratimą apie vertėjo profesiją, gebėjimą įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Teorinės įžvalgos liudija, kad programos turinyje turi atsispindėti globalaus pasaulio iššūkiai, nuolat persvarstomas naujų žinių ir gebėjimų ugdymo poreikis, siekiant juos integruoti į esamą studijų dalykų turinį. Atsižvelgiant į iššūkius, kylančius iš vertimo rinkos poreikių, turėtų būti stiprinami tokie įgūdžiai, kaip mašininis vertimas, skaitmeninių įrankių įvaldymas, post-redagavimas.
The paper discusses the translator’s role(s) in the globalized translation market and translator training issues in relation to knowledge and skills (linguistic, cultural, field-specific, etc.), necessary for young translators. Among the questions discussed in the paper are translation process involving linguistic elements, as well as translation as a cognitive process, interrelation between language and culture, dichotomy of literal vs free translation. The article engages with the challenges posed by a complex and responsible task of being a translator in a diversified world. Seeking to identify students’ experiences of training and perceptions of the role they are going to play as professional translators an interview with students-trainees was conducted. The interview was focused on the question whether knowledge of translation theory aids in performing practical translation tasks. The data collected from the students’ responses allowed identifying their learning patterns, most challenging areas in translator training, the (mis)match between theory and practice. The research was based on a qualitative research paradigm assuming students’ experiences being of great importance in the process of assessing the value and quality of the translator training and interaction between theoretical insights of translator’s roles and practical experience.