Pierre Teilhard de Chardino gyvenimas ir idėjos atvirosios katalikybės kontekste
Date Issued | Volume | Issue |
---|---|---|
2024 | 13 | 1 |
Straipsnyje jėzuito, paleontologo, filosofo ir teologo bei mistiko Pierre Teilhardo de Chardino (1881 – 1955) filosofinės bei teologinės pažiūros analizuojamos atvirosios katalikybės kontekste. Tai vienas iš dviejų katalikybės tipų greta pažodine dogmos “extra ecclesiam nulla sallus” intepretacija pagrįstos tradicinės katalikybės. Jos atžvilgiu atviroji katalikybė charakterizuotina pretenzijos laikyti katalikybę vienintele išganymą teikiančia religija, išreiškiamos išoriniais tikėjimo ženklais, atsisakymu, katalikiškąjį ekskliuzyvumą įžvelgiant katalikybės dvasinėje galioje. Teilhardo gyvenimas ir idėjos šiame straipsnyje analizuojami kaip vienas radikaliausių ir dėl to iliustratyviausių atvirosios katalikybės atvejų XX amžiuje. Didelis dėmesys skiriamas Teilhardo evoliucinės krikščionybės koncepcijos susiformavimo biografinėms prielaidoms – pasaulėžiūrinių antinomijų (traukos dvasiai ir materijai, tikėjimui ir mokslui) – dvasinės ir intelektualinės motyvacijos bei pastangų pasiekti savo pasaulėžiūrinį vientisumą, atskleidimui. Išryškinami teilhardiško pasaulėvaizdžio sinergetiniai aspektai, t. y. pasaulio kaip save organizuojančios sistemos su centru (tašku Omega, tapatinamu su Kristumi), keičiančiu sistemą ir kintančiu sistemos augimo išdavoje, bruožai.
y. The article analyses the philosophical and theological views of the Jesuit, palaeontologist, philosopher, theologian and mystic Pierre Teilhard de Chardin (1881-1955) in the context of Open Catholicism. This is one of the two types of Catholicism alongside traditional Catholicism based on a literal interpretation of the dogma “extra ecclesiam nulla sallus”. In its context, Open Catholicism is characterised by the rejection of the claim to regard Catholicism as the only salvific religion, expressed in the outward signs of faith, and by the recognition of Catholic exclusivity in the spiritual power of Catholicism. Teilhard’s life and ideas are analysed in this article as one of the most radical and therefore illustrative cases of open Catholicism in the 20th century. Much attention is paid to the biographical preconditions for the formation of Teilhard’s evolutionary conception of Christianity - the worldview antinomies (attraction to spirit and matter, to faith and science) - the spiritual and intellectual motivations and the efforts to achieve his own world-view integrity. The synergetic aspects of the Theilhardian worldview are highlighted, i.e. the features of the world as a self-organising system with a centre (the Omega point, identified with Christ) that transforms the system and changes as a result of the growth of the system.