Socialinių ir demografinių veiksnių įtaka pacientų pasitenkinimui pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Aranauskas, Ramūnas | ||
| Date |
|---|
2010 |
Tikslas. Nustatyti, kokią įtaką pacientų pasitenkinimui pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis turi socialiniai ir demografiniai veiksniai bei jų sąveika. Metodai. Anonimiškai apklausti 164 pirminės sveikatos priežiūros paslaugų vartotojai. Naudota Pacientų pasitenkinimo medicinos paslaugomis anketa, trumpasis variantas (PSQ-18, Marshall ir Hays). Skalės internaliam validumui nustatyti naudota Kronbacho alfa. Buvo fiksuojamas pacientų amžius, lytis, tautybė, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, taip pat – priklausomybė šeimos centrui. Rezultatai. Reikšmingą įtaką pasitenkinimui turėjo gyvenamoji vieta, tautybė bei šeimos medicinos centro reputacija. Miesto ir rajonų centrų gyventojai palankiau vertino beveik visus paslaugų aspektus nei kaimo gyventojai, tuo tarpu išsilavinimo įtaka šiems vertinimams pasirodė besanti sudėtinga ir nevienalytė. Palankiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas vertino lenkai, mažiau palankiai – lietuviai, nepalankiausiai – rusų tautybės tiriamieji. Labiau sveikatos priežiūra buvo patenkinti jauniausios amžiaus grupės tiriamieji, mažiausiai – vyriausios, tačiau reikšmingų skirtumų tarp šių grupių nenustatyta. Ranginė regresinė analizė parodė, kad palankiau vertinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas buvo linkę lenkų tautybės miestų ir rajonų centrų gyventojai, besilankantys geresnį vardą turinčiame šeimos medicinos centre.
Objective. The aim of this study is to investigate how social and demographic factors as well as their interaction influence the patients’ satisfaction with primary health care. Methods. The study surveyed 164 patients using self-addressed Patient satisfaction Questionnaire Short-Form (PSQ-18). Cronbach’s alpha statistics were used for the validation of the questionnaire. The patients’ data included age, gender, nationality, education and place of residence as well as the registration with the certain family health care service. Results. Such factors as nationality, place of residence, and registration with certain family health care centres had significant influence on the level of satisfaction. City dwellers were more positive about all the aspects of the services than the residents of rural areas and people with lower education, where as the influence of education on these factors proved to be complicated and heterogeneous. The Poles assessed the primary health care institution services most favourably, less favourably - the Lithuanians, the respondents of the Russian nationality were most unsatisfied with the primary health care services. The younger respondents were more satisfied with health care services and the oldest group - the least satisfied. However, there were no significant differences established among the age groups. Ordinal regression analysis revealed that primary health care services were assessed more positively among the Polish city dwellers, and those going to the having good reputation family health care service. Conclusions. The patients’ satisfaction was more dependent on the social (registration with the prestigious family health care centre, nationality, place of residence) rather than on the demographic factors (gender and age).