Theurgic and promethean aspects of Alexander Chayanov’s The journey of my brother Alexei to the Land of Peasant Utopia

A utopian novel by the famous economist Aleksander Chayanov, The Journey of My Brother Alexei to the Land of Peasant Utopia is based on the theurgic and humanistic ideas of the early 20th century. Eugenics is put to widespread use in the peasant utopia, including artificial selection and the so-called “therapy of failed lives”, and the state “prevents any waste of talent”. The Gospel parable of the talents receives a hyperbolic interpretation: to achieve full development of a person’s talents and abilities, the person is deprived of free will. The symbol of the Tower of Babel, introduced into the text by references to pictures similar to those of Pieter Bruegel the Elder, shows the inherent danger of the humanistic theories proclaiming the equality of man to a deity.

Garsaus ekonomisto Aleksandro Chayanovo utopinis romanas „Mano brolio Aleksejaus kelionė į valstietiškos Utopijos šalį“ atskleidžia XX a. pradžios teurgines ir humanistines idėjas. Valstietiškoje Utopijoje plačiai taikomos eugenikos nuostatos, atliekama dirbtinė atranka ir taip vadinama „nepavykusio gyvenimo terapija“, kai valstybė stengiasi užkirsti kelią „talentų švaistymui“. Evangeliškoji talento parabolė įgauna hiperbolizuotą interpretaciją: siekiant tobulai išgryninti asmens talentus ir gebėjimus, iš jo atimama laisva valia. Babelio bokšto simbolis atsiranda tekste tarsi nuoroda į panašaus turinio vyresniojo Peterio Brueghelio paveikslų scenas ir perspėja apie pavojus, glūdinčius humanistinėse, lygiateisiškumą su Dievu skelbiančiose idėjose.