Pagrindiniai Lietuvos Respublikos tęstinumo teisiniai ir politiniai aspektai
Author(s) | ||
---|---|---|
Vilniaus universitetas |
Vilniaus universitetas |
Date Issued |
---|
2000 |
Straipsnyje trumpai aptariami pagrindiniai klausimai, susiję, su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimu 1990 metais: 1940 metų Lietuvos okupacijos ir aneksijos teisinis įvertinimas, Lietuvos Respublikos tęstinumas kaip jos nepriklausomybės atkūrimo pagrindas, taip pat pripažinimas ir valstybių teisių perėmimas. Remiantis tarptautinės teisės normomis ir valstybių praktika, teigiama, kad Lietuvos Respublikos okupacija ir aneksija laikytina tarptautiniu nusikaltimu, todėl Lietuva niekada nebuvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis ir jos negalima laikyti viena iš buvusių SSRS respublikų bei SSRS teisių perėmėja. Atkūrusi nepriklausomybę Lietuvos Respublika teisiškai yra ta pati valstybė, kurios nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16d. ir pripažinta tarptautinės bendrijos 1918-1922 metais. Todėl 1991 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimas reiškė ne naujos valstybės, o Lietuvos Respublikos, kurios valstybingumo okupacija nenutraukė, naujos vyriausybės pripažinimą. Neteisėtos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos faktą bei Lietuvos valstybės tęstinumą pripažino ir Rusijos Federacija 1991 m. liepos 29 d. dvišalėje Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Šiai Sutarčiai prieštarauja priešinga pozicija, dažnai deklaruojama Rusijos vadovybės ir politikų, taip pat šia pozicija grindžiami bandymai sutrukdyti Lietuvos Respublikos integraciją į NATO.
This year marks the 10th anniversary of the restoration of the independence of the Republic of Lithuania. Therefore, this article deals with the main legal and political issues on the continuity of Lithuania. Firstly, it focuses on the legal evaluation of the Molotov-Ribbentrop Pact and one of its consequences, the occupation and annexation of Lithuania in 1940. This issue is crucial for because it determines the further legal assessment of the restoration of independence of the Republic of Lithuania. The author reminds that from the standpoint of international law Lithuania's occupation and annexation should be regarded as international crime because the main principles and norms of international law such as the non-use of force, respect to sovereignty, non-interference in the domestic affairs of other states and the self-determination of all nations had been violated by the former USSR. Such a qualification may be supported by the state practice and principles of the Nurnberg War Crimes Tribunal. The Tribunal decided that the serious violations of Article 10 of the Statute of the League of Nations and of Article 1 of the 1928 Paris Treaty made by Germany in 1938-1941 were international crimes. There are no reasons to treat the analogous actions of the Soviet Union in 1940 in a different way [...]