Bendrinės kalbos normos ir teisės kalba
Kauno medicinos universiteto leidykla |
| Date |
|---|
2007 |
Straipsnyje aptariami keli žodžių, įgijusių nebūdingą reikšmę, vartojimo atvejai teisės kalboje. Teisės kalba yra sudedamoji bendrinės lietuvių kalbos dalis, todėl turi paklusti visiems taisyklos kalbos reikalavimams, nors kartais negali išsiversti be tam tikrų nukrypimų nuo bendrinės kalbos normų. Svarbu, kad kiekvienu atveju kodifikacijos ir vartosenos nestapimas būtų pagrįstas specialiaisiais teisės kalbos poreikiais. Teisės kalbos analizė rodo, kad taip yra ne visada.
The article focuses on particular cases of words use in legal language that acquired non-typical meaning. Legal language is a constituent of the Lithuanian general language; therefore it should conform to the requirements of the regular language, although it sometimes cannot go without certain irregularities of the general language norms. It is important that discrepancy between codification and usage in every particular case should be grounded by special needs. Analysis of legal language indicates that this is not always the case.