Tourism development in the municipalities in Eastern Aukštaitija region

Straipsnyje autoriai nagrinėja turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Mokslinė problema – turizmo plėtros tendencijos savivaldybių lygmeniu Lietuvoje plačiau netyrinėtos, o turizmas rajonuose plėtojamas neturint aiškios ir ilgalaikės plėtros strategijos, nuoseklios jos įgyvendinimo programos. Tyrimo tikslas – ištirti turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti turizmo plėtrai įtakos turinčius veiksnius; atlikti pagrindinių Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtros veiksnių analizę; apibrėžti Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse turizmo vadybai svarbius veiksnius. Rengiant tyrimą pasitelkti šie metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, dokumentų analizė, SSGG analizė ir duomenų apibendrinimas. Iš viso apklausti 6 turizmo specialistai, atsakingi už turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regiono Anykščių ir Utenos rajonų savivaldybėse, Utenos, Ignalinos ir Zarasų rajonų turizmo informacijos centrų (TIC), Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) atstovai. Siekiant išsiaiškinti turizmo plėtros sąlygas ir prioritetus minėtame regione, atlikta dokumentų analizė. Informacijos šaltiniai: LR turizmo įstatymas, Nacionalinė turizmo 2014–2020 m. plėtros programa, Rytų Aukštaitijos regioną sudarančių savivaldybių plėtros planai ir kiti strateginiai dokumentai. Straipsnyje aptariami turizmo plėtros klausimai ir pristatomi tyrimo rezultatai, autorių manymu, laikytini bandomuoju tyrimu, atveriančiu galimybės tolimesnėms mokslinėms paieškoms. Turizmo specialistai aukščiausiu balu įvertino turistinės vietovės vadybą (turizmo valdymą savivaldybių lygmeniu) ir turizmo paslaugų kokybę, gana aukštu balu įvertino turistinės vietovės įvaizdį, virtualią aplinką ir išteklius. Vietovės įvaizdžio gerinimas ir jos turizmo galimybių populiarinimas prisideda prie vietos socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo, gerovės kūrimo. Vertinant išteklius, maksimaliu balu buvo įvertinti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, šiek tiek žemesniu balu – gamtiniai ir kultūriniai. Žmogiškieji ištekliai turizmo sektoriuje yra labai svarbūs, nes šio sektoriaus darbuotojai kuria šalies turizmo ir jos svetingumo įvaizdį, o svetingumas – sudėtinė turizmo sektoriaus konkurencingumo dalis. Daugėja inovacijų, sparčiai modernizuojami procesai, atsiranda naujų turizmo plėtros iššūkių, todėl reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Siekiant stiprinti šį potencialą, svarbu nuolat ugdyti turizmo sektoriaus darbuotojų profesinę kompetenciją – tobulinti jų kvalifikaciją užsienio kalbų žinias, gerinti įvaizdį, ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją. Šalies turizmo ištekliai – tai vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų, padedančių pritraukti turistinius srautus ir padidinti ekonominę turizmo naudą. Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa, jų įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, kultūrinio ir pažintinio turizmo, etninio, kaimo turizmo ir ekoturizmo produktus, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus. Remiantis tyrimo rezultatais, regione plėtojamos šios turizmo rūšys: pažintinis kultūrinis, poilsio, laisvalaikio, kaimo, sveikatingumo turizmas, ekoturizmas. Rytų Aukštaitijos regiono gamtinių išteklių gausa sudaro prielaidas visų paminėtų rūšių turizmo plėtotei, o sveikatingumo turizmo plėtojimas susijęs su kurortinių vietovių veikla regione. Atlikus teorinę mokslinių šaltinių nagrinėjama tema analizę ir apibendrinus tyrimo rezultatus, prieinama prie išvadų, kad labiausiai turizmo plėtrai įtakos turintys veiksniai yra žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, turizmo paslaugų įvairovė, virtuali aplinka, turistinės vietovės įvaizdis / žinomumas, turistinės vietovės vadyba, turizmo paslaugų kokybė ir renginiai. Turizmo specialistai kaip turizmo plėtros privalumus Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse įvardijo turistinės vietovės vadybą, turizmo paslaugų kokybę, turistinės vietovės įvaizdį / žinomumą, virtualios aplinkos poveikį turizmo plėtrai ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Trūkumai – turizmo paslaugų įvairovė ir turizmo infrastruktūrą. Turizmo plėtrai regiono savivaldybėse kyla įvairių grėsmių: neplanuota valstybės ūkio plėtros prioritetų kaita, gyventojų migracija į kitas šalis, blogėjanti rajono demografinė situacija ir kita. Turizmui plėsti regiono savivaldybėse svarbios galimybės pasinaudoti ES lėšomis, vidaus ir užsienio rinkose augantis poreikis gauti aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo produktų, svetingumo sektoriaus paslaugų kokybės gerinimo ir tarptautinių standartų diegimo aspektai. Turizmo vadybai Rytų Aukštaitijos savivaldybėse yra svarbūs šie veiksniai: turizmo planavimo ir valdymo sistema; kvalifikuoti turizmo specialistai; veiklos organizavimas ir planavimas; turizmo projektų rengimas ir įgyvendinimas; viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas; turizmo plėtros strategijos turėjimas; tyrimai turizmo srityje ir teisinė turizmo bazė.

Straipsnyje autoriai nagrinėja turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Mokslinė problema – turizmo plėtros tendencijos savivaldybių lygmeniu Lietuvoje plačiau netyrinėtos, o turizmas rajonuose plėtojamas neturint aiškios ir ilgalaikės plėtros strategijos, nuoseklios jos įgyvendinimo programos. Tyrimo tikslas – ištirti turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti turizmo plėtrai įtakos turinčius veiksnius; atlikti pagrindinių Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtros veiksnių analizę; apibrėžti Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse turizmo vadybai svarbius veiksnius. Rengiant tyrimą pasitelkti šie metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, dokumentų analizė, SSGG analizė ir duomenų apibendrinimas. Iš viso apklausti 6 turizmo specialistai, atsakingi už turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regiono Anykščių ir Utenos rajonų savivaldybėse, Utenos, Ignalinos ir Zarasų rajonų turizmo informacijos centrų (TIC), Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) atstovai. Siekiant išsiaiškinti turizmo plėtros sąlygas ir prioritetus minėtame regione, atlikta dokumentų analizė. Informacijos šaltiniai: LR turizmo įstatymas, Nacionalinė turizmo 2014–2020 m. plėtros programa, Rytų Aukštaitijos regioną sudarančių savivaldybių plėtros planai ir kiti strateginiai dokumentai. Straipsnyje aptariami turizmo plėtros klausimai ir pristatomi tyrimo rezultatai, autorių manymu, laikytini bandomuoju tyrimu, atveriančiu galimybės tolimesnėms mokslinėms paieškoms. Turizmo specialistai aukščiausiu balu įvertino turistinės vietovės vadybą (turizmo valdymą savivaldybių lygmeniu) ir turizmo paslaugų kokybę, gana aukštu balu įvertino turistinės vietovės įvaizdį, virtualią aplinką ir išteklius. Vietovės įvaizdžio gerinimas ir jos turizmo galimybių populiarinimas prisideda prie vietos socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo, gerovės kūrimo. Vertinant išteklius, maksimaliu balu buvo įvertinti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, šiek tiek žemesniu balu – gamtiniai ir kultūriniai. Žmogiškieji ištekliai turizmo sektoriuje yra labai svarbūs, nes šio sektoriaus darbuotojai kuria šalies turizmo ir jos svetingumo įvaizdį, o svetingumas – sudėtinė turizmo sektoriaus konkurencingumo dalis. Daugėja inovacijų, sparčiai modernizuojami procesai, atsiranda naujų turizmo plėtros iššūkių, todėl reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Siekiant stiprinti šį potencialą, svarbu nuolat ugdyti turizmo sektoriaus darbuotojų profesinę kompetenciją – tobulinti jų kvalifi kaciją, užsienio kalbų žinias, gerinti įvaizdį, ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją. Šalies turizmo ištekliai – tai vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų, padedančių pritraukti turistinius srautus ir padidinti ekonominę turizmo naudą. Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa, jų įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, kultūrinio ir pažintinio turizmo, etninio, kaimo turizmo ir ekoturizmo produktus, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus. Remiantis tyrimo rezultatais, regione plėtojamos šios turizmo rūšys: pažintinis kultūrinis, poilsio, laisvalaikio, kaimo, sveikatingumo turizmas, ekoturizmas. Rytų Aukštaitijos regiono gamtinių išteklių gausa sudaro prielaidas visų paminėtų rūšių turizmo plėtotei, o sveikatingumo turizmo plėtojimas susijęs su kurortinių vietovių veikla regione. Atlikus teorinę mokslinių šaltinių nagrinėjama tema analizę ir apibendrinus tyrimo rezultatus, prieinama prie išvadų, kad labiausiai turizmo plėtrai įtakos turintys veiksniai yra žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, turizmo paslaugų įvairovė, virtuali aplinka, turistinės vietovės įvaizdis / žinomumas, turistinės vietovės vadyba, turizmo paslaugų kokybė ir renginiai. Turizmo specialistai kaip turizmo plėtros privalumus Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse įvardijo turistinės vietovės vadybą, turizmo paslaugų kokybę, turistinės vietovės įvaizdį / žinomumą, virtualios aplinkos poveikį turizmo plėtrai ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Trūkumai – turizmo paslaugų įvairovė ir turizmo infrastruktūrą. Turizmo plėtrai regiono savivaldybėse kyla įvairių grėsmių: neplanuota valstybės ūkio plėtros prioritetų kaita, gyventojų migracija į kitas šalis, blogėjanti rajono demografinė situacija ir kita. Turizmui plėsti regiono savivaldybėse svarbios galimybės pasinaudoti ES lėšomis, vidaus ir užsienio rinkose augantis poreikis gauti aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo produktų, svetingumo sektoriaus paslaugų kokybės gerinimo ir tarptautinių standartų diegimo aspektai. Turizmo vadybai Rytų Aukštaitijos savivaldybėse yra svarbūs šie veiksniai: turizmo planavimo ir valdymo sistema; kvalifikuoti turizmo specialistai; veiklos organizavimas ir planavimas; turizmo projektų rengimas ir įgyvendinimas; viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas; turizmo plėtros strategijos turėjimas; tyrimai turizmo srityje ir teisinė turizmo bazė. Pagrindiniai žodžiai: turizmas, turizmo plėtra, veiksniai, sąlygos, regionas, savivaldybė.