Should consistent patterns be traced: impact of globalization on certain sustainable development facets

The aim of this article is to formulate hypotheses about interrelations of selected globalization and sustainable development indicators of differently developed countries. The concept of globalization and sustainable development and their aspects, are presented. After a review of relevant scientific literature, a special approach has been adopted, which has given rise to hypotheses about the impact of foreign direct investments on those two phenomena. Authors elaborate questions related to FDI performance peculiarities, which differ in developed and developing countries. In order to trace consistent patterns of FDI impact on specific aspects of sustainability during the process of development, countries have been attributed to respective groups according to their level of development. A set of sustainable development indicators has been selected according provided sustainable development aspects for the formulation of certain hypotheses. The following indicators are considered: GDP, exports, life expectancy at birth, primary school pupils, infant mortality, internet users, and residential consumption of electricity. Performed research enables verification of formulated hypotheses and discloses if consistent patterns of sustainable development could be traced as a result of countries’ globalization through inflows of foreign direct investments.

Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar gali būti nustatyti dėsningumai vertinant globalizacijos poveikį tam tikriems darnios plėtros aspektams skirtingai išsivysčiusiose šalyse, suformuluojant bei įvertinant hipotezes apie globalizaciją bei skirtingai išsivysčiusių šalių darnios plėtros rodiklius. Pateikiamos globalizacijos ir darnios plėtros koncepcijos bei jų aspektai. Po atitinkamos mokslinės literatūros peržiūros pastebimas tam tikras dėsningumas, kas paskatina iškelti pirminę hipotezę – tiesioginės užsienio investicijos turi įtakos minėtiems dviem reiškiniams, be to, tiesioginių užsienio investicijų veiklos ypatumai skiriasi skirtingai išsivysčiusiose šalyse: didžiausia teigiama tiesioginių užsienio investicijų įtaka pastebima išsivysčiusiose šalyse, mažesnė ar ginčytina – besivystančiose bei mažiausia ar net neigiama – neišsivysčiusiose šalyse (visi ypatumai detaliai pateikti straipsnyje remiantis moksline literatūra). Šalys suskirstomos į atitinkamas grupes pagal išsivystymo lygį remiantis „Pasaulio banko“ pajamų metodu ir darnios plėtros rodikliai pasirenkami tolesnių hipotezių formulavimui pagal straipsnyje išplėtotus darnios plėtros aspektus. Tyrimui pasirinkti rodikliai priklauso ekonominei, socialinei bei verslo aplinkos sritims; atspindi tiesioginių užsienio investicijų galimybes didinti gerovę skirtingai išsivysčiusiose šalyse: bendrasis vidaus ūkio produktas, eksportas, vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė, pradinių klasių mokinių skaičius, kūdikių mirtingumas, interneto vartotojų skaičius, elektros sunaudojimas, tenkantis gyventojui. Suformuluojama tolesnė hipotezių serija.
Pirmoji hipotezė remiasi nuostata, jog ekonominis augimas dažniausiai suvokiamas kaip bendrojo vidaus produkto augimas. Be to, tiesioginių užsienio investicijų įtaka bendrajam vidaus ūkio produktui skiriasi išsivysčiusiose, besivystančiose bei neišsivysčiusiose šalyse. Išsivysčiusios šalys pasipelno daugiausiai, besivystančios – mažiau, o neišsivysčiusios – mažiausiai. Antroji hipotezė teigia, kad laikantis mūsų priimto pirminio teorinio požiūrio – pirminio dėsningumo, vykstant globalizacijos bei darnios plėtros reiškiniams, visi kiti rodikliai gerėja ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose, ir neišsivysčiusiose šalyse: tiesioginės užsienio investicijos pozityviai veikia eksporto augimą, turi teigiamos įtakos gyventojų gyvenimo trukmės ilgėjimui, pradinių klasių mokinių skaičiaus augimui, mažina kūdikių mirtingumą, didina interneto vartotojų skaičių, prisideda prie didesnio elektros suvartojimo skaičiaus. Bet vis dėlto kaip galutinis rezultatas didžiausia jų teigiama įtaka turėtų atsispindėti išsivysčiusiose, mažesnė – besivystančiose bei mažiausia – neišsivysčiusiose šalyse. Atlikta koreliacinė regresinė analizė įgalino įvertinti suformuluotas hipotezes, pristatyti rezultatus bei padaryti išvadas dėl tyrimui pasirinktų šalių.