Sąjūdžio vertybės ir jų likimai

Abstract

Laikas yra geriausias įvykių teisėjas, jo verdiktai būna galutiniai ir neskundžiami. Įvairiais laikotarpiais jis bėga skirtingai – būna momentų, istorinių posūkių, kurie vyksmą paspartina iki neįsivaizduojamų greičių. Toks posūkis, fizikai pasakytų – fazinis virsmas, įvyko prieš dvidešimtmetį, kai šioje Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje birželio 3 d. popietę buvo sukviestas Mokslų akademijos, jos mokslo institutų, kitų kūrybinių organizacijų darbuotojų ir atstovų susirinkimas, – prasidėjęs kovos su biurokratizmu būdų aptarimu, Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų, kurias parengė sudaryta valstybinė komisija, pristatymu visuomenei, o pasibaigęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimu. Prisimename tų laikų euforiją, šimtatūkstantinius mitingus, Baltijos kelią ir žmonių viltis gyventi laisvoje, saugioje ir klestinčioje šalyje. Atrodė, kad tereikia išsikovoti nepriklausomybę, o po to savaime ateis visuotinė gerovė. Deja, realybė pasirodė kitokia, gerovė atėjo nedaugeliui ir ne visuomet tiems, kurie jos nusipelnė...