Šeimos daryba masinės emigracijos ir socialinės diferenciacijos aplinkybėmis: iššūkiai gerovės valstybei šiandieninėje Lietuvoje

Abstract

Pranešimo tikslas – pristatyti tyrimo apie Lietuvos šeimos darybai būdingas praktikas, kurios sujungia asmeninio tinklo narius į šeimą, nepaisant kraujo arba santuokinių ryšių egzistavimo bei geografinio atstumo tarp jų gyvenamųjų vietovių (Lietuvoje ar užsienyje), rezultatus. Tyrimo duomenų analizėje papildomai įvedamas socialinės diferenciacijos aspektas, ir keliamas klausimas: kaip socialinė diferenciacija veikia šeimos darybą masinės migracijos aplinkybėmis? Empirinė analizė grindžiama reprezentatyvaus (Lietuvos gyventojai 18+) ir kvotinio tyrimų duomenimis, surinktais įgyvendinant LMT finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ (vad. I.-E. Juozeliūnienė, VU, 2017-2019). Analizė sutelkta į 13 šeimos darybos praktikų, suskirstytų į keturias grupes: kasdienė rutina (apima emocinį palaikymą, pagalbą atliekant kasdienius buities darbus, finansų valdymą), tradicijos (maitinimasis kartu bent kartą per savaitę; atostogos kartu bent kartą per metus), religinės šventės (šv. Kūčios; šv. Kalėdos; šv. Velykos; Visų šventųjų diena) ir sekuliarios šventės (Motinos diena; Tėvo diena; Gimtadienio šventė; Naujų metų sutikimo šventė). Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad emigravus šeimos nariui kyla pavojus šeimos ir asmeninio tinklo stabilumui ar net išlikimui, nes migracijos atveju prokreacinės šeimos nariai atsitraukia nuo daugelio bendrų veiklų, ypač tų, kurios atliekamos kasdieną (valgio gaminimas, būsto tvarkymas ir kt.) ir itin sustiprina šeimą. Tuo pat metu šeiminėse praktikose vis dažniau dalyvauja ne giminės, t.y. kraujo ir santuokos ryšiais nesusiję asmenys. Jie įtraukiami į finansų valdymą, tarpusavio emocinę paramą, religinių švenčių šventimą ir kitas praktikas, ir ilgainiui tampa alternatyviais šeimos nariais. Kita vertus, tyrimo duomenys rodo, kad ne giminių įtraukimas į šeimines praktikas tampriai susijęs su socialine diferenciacija. Apibendrinant tyrimo rezultatus formuluojami siūlymai, kaip gerovės valstybė šiandieninėje Lietuvoje galėtų prisidėti stiprinant įvairių socialinių sluoksnių šeimas masinės migracijos kontekste.