„Postmodernistiniai“ mokslas ir filosofija : santykis ir problemos
| Author(s) | |
|---|---|
Kanišauskas, Saulius |
| Date Issued |
|---|
2005 |
Straipsnyje analizuojamos modernizmo ir postmodernizmo sąvokos filosofiniame ir moksliniame kontekstuose. Autoriaus uždavinys – išsiaiškinti, ar korektiškai yra vartojama postmodernizmo sąvoka šiuolaikiniame moksle, „postmoderniųjų“ dabarties mokslo ir filosofijos ne tik panašumai, bet ir esminiai skirtumai. J.-F. Lyotardo, M. Focault ir I. Prigogine’o bei K. Popperio svarbiausių teiginių pagrindu daroma išvada, jog ,,besimeldžiančių liûtų problema” egzistuoja iki šiol – kalbant apie „postmoderniuosius“ mokslą ir filosofiją lyg apie tą patį dalyką, dažnai nesuvokiama, apie ką iš tiesų yra kalbama. Autorius mano, jog keliama problema reikalauja išsamesnių ir detalesnių tyrinėjimų.
The article focuses on the concepts of modernism and postmodernism in philosophical and scientific discourses. The analysis was carried out considering J.-F. Lyotard, M. Focault, I. Prigogine and K. Popper’s main propositions. The article claims that the meanings, which are prescribed by postmodern philosophy to postmodern science (to the paradigms of synergetics and complexity) are often inadequate in their essence. Moreover, in one of the most conspicuos representitaves of postmodern science (in J. F. Lyotard sence) I. Prigogine’s view, science is more modern (in K. Popper’s and J. Habermas’s senses) than postmodern. Thus, it is argued that “the problem of praying lions” stil exists – the “postmodern” science and philosophy are often considered just the same things, without realizing what is realy discussed and what is to be expected. The analysis reveals that the problem raised requires a more elaborate study.