Sovietinės milicijos kadrai Lietuvoje 1944-1990 metais

Straipsnyje pirmą kartą mūsų istoriografijoje pateikta sovietinės Lietuvos milicijos 1944-1990 m. kadrų analizė. Parodyta, kad, sovietinei kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją 1944 m. vasarą, nebuvo skubama kurti milicijos organus, o pirmiausia reguliarioji sovietinė kariuomenė naikino vadinamuosius “liaudies priešus” ir taip buvo atliekamas parengiamasis darbas sovietinės teisėsaugos institucijoms kurti Lietuvoje. 1944 m. gruodžio mėnesį Maskva atsiuntė į Lietuvą pirmąją didžiulę milicijos darbuotojų grupę, kuri pradėjo Lietuvoje organizuoti centrinį aparatą, vietinius milicijos organus ir jiems vadovauti. Vadinamoji Maskvos “pagalba kadrais” intensyviai buvo teikiama iki pat 1947 m., ir vidaus reikalų organai bei milicija tapo vienomis iš labiausiai surusintų institucijų Lietuvoje per visą sovietmečio laikotarpį. 1950 m. pradžioje milicija iš Vidaus reikalų ministerijos perėjo į Valstybės saugumo ministerijos žinią, ir po to daugiau kaip dešimties metų statistiniai duomenys apie sovietinę miliciją Lietuvoje beveik išnyko iš archyvų. Straipsnyje analizuojami 1961-1990 m. statistiniai duomenys apie milicijos skaičių, nacionalinę sudėtį, bendrąjį ir teisinį išsilavinimą, lytį, darbo stažą, kadrų kaitą, valdančiajai komunistinei nomenklatūrai daug rūpesčių kėlusį vadinamąjį milicijos “nekomplektą” ir kt.Sovietinės Lietuvos milicijos istorija iki šiol nebuvo nagrinėjama, nors parašyti ją sovietinės valdžios metais buvo mėginta ne kartą. Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos kolegija 1969 m. spalio 31 d. buvo priėmusi specialų nutarimą “Dėl knygos iš Lietuvos milicijos istorijos parengimo ir išleidimo” *1+. Jame buvo numatyta sutelkti rašytojus, žurnalistus bei kitus intelektualus ir per negirdėtai trumpą laiką – 3 mėnesius – parašyti Lietuvos milicijos istoriją. Tačiau rašytojai, žurnalistai ne moksliniais tyrinėjimais užsiima, o mokslininkų, sugebančių “šturmu”, t.y. per tokį laiką parašyti sovietinės milicijos istoriją, neatsirado, ir VRM kolegijos nutarimas nedavė jokių rezultatų. Aštuntajame dešimtmetyje buvo mėginta šitam reikalui pasitelkti Maskvos mokslininkus. Respublikos vidaus reikalų ministras generolas J. Mikalauskas pasirašė specialią sutartį su SSRS VRM akademija dėl Lietuvos milicijos istorijos tyrinėjimų, bet jokie darbai nebuvo atlikti ir Lietuvos milicijos istorija nebuvo net pradėta rašyti. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1989 m., Maskvos universitete apgintoje disertacijoje “Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje” ir kituose savo darbuose T. Birmontienė nušvietė sovietinės milicijos kūrimąsi Lietuvoje 1918-1919, 1940-1941 ir pokario metais [2].Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, suaktyvėjo Lietuvos teisėsaugos organų, tarp jų ir sovietinės milicijos istorijos, tyrinėjimai, pasirodė pirmosios išsamesnės mokslinės publikacijos. Docentas P. Biveinis per pastaruosius penkerius metus paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie sovietinės milicijos veiklą Lietuvoje 1944-1990 metais [3]. Remdamasis daugiausia archyvine dokumentine medžiaga ir kitais pirminiais šaltiniais bei vadovaudamasis nauju požiūriu į sovietinės milicijos istoriją, doc. P. Biveinis 99 savo darbuose apibūdino ir išskyrė ryškesnius sovietinės milicijos raidos Lietuvoje etapus, atskleidė jų būdingesnius bruožus, nušvietė atskirų milicijos rūšių ir tarnybų raidą sovietinės valdžios metais. Straipsnio tikslas – pateikti sovietinės milicijos kadrų Lietuvoje 1944-1990 m. kiekybinės sudėties analizę.Būtina pažymėti, kad sovietinės valdžios metais bet kokie statistiniai duomenys apie miliciją buvo laikomi didžiule paslaptimi ir juos skelbti spaudoje, ne tik viešojoje, bet ir žinybinėje bei mokslinėje, buvo griežtai draudžiama. Tuo ypač uoliai rūpinosi komunistų partijos sukurtos ir kontroliuojamos politinės ideologinės cenzūros institucijos. Šitame straipsnyje pirmą kartą mūsų mokslinėje literatūroje yra pateikiami ir nagrinėjami statistiniai duomenys apie milicijos skaičių ir jos sudėtį. Siekiant skaitytojui pateikti ne epizodinį, o vientisą ir bent kiek išsamesnį vaizdą apie milicijos kadrus per visą nagrinėjamą laikotarpį ir tuo pat metu iš-vengti didžiulių, gremėzdiškų statistinių lentelių, straipsnyje yra pateikti ne kasmetiniai, o kas trečių metų statistiniai duomenys. Tuo tarpu sovietmečiui apibūdinti skirtoje literatūroje dažnai statistiniai duomenys pateikiami penkmečiais, mūsų nuomone, yra nepakankami tam, kad būtų galima laiku pastebėti prasidėjusius tam tikrus istorinio proceso pokyčius. Paskutinio sovietinės valdžios dešimtmečio, t.y. 1980-1990 m. laikotarpio milicijos kadrų statistiniai duomenys yra pateikti dažnesni, t.y. kas antrų metų. Šis laikotarpis kaip svarbesnis Lietuvos teisėsaugos istorijoje iš kitų išsiskiria tuo, kad tai buvo dabartinės Lietuvos policijos atsiradimo išvakarės, milicijos pertvarkymo į policiją bazė.

For the first time in Lithuanian historical literature this article provides the analysis of Soviet militia staff changes in Lithuania during 1944-1990. After Soviet army had occupied the territory of Lithuania in summer in 1944, there was no hurry to organize the local bodies of militia, but first of all the Soviet armed forces were exterminating so called “the enemies of people” and by thus paved the way for creation of the Soviet law and order bodies in Lithuania. In October 1944 Moscow sent in the first numerous group of Soviet militia executives which started to organize the local bodies of militia. Until April 1945, 6116 executives have been sent from the East to Lithuania and 2783 of them were sent to The People's Commisariat of Internal Affaires. So called “Moscow aid in staff” was being given until 1947, so the body of Internal Affaires and militia were between the most russianized Lithuanian institutions during the entire Soviet period. There were about 59% of Russians among the Internal Affaires staff in July 1, 1947, and about 56% in January 1, 1949. Almost only Russians (together with other Soviet nationalities) worked in the authorities, so there were only 9% of Lithuanians among the executives of the Republican managing department and only 3,6% among the heads of the authorities. The number of the militia office workers was not very numerous (came to 5500 person because local inhabitants went with reluctance to work in militia, so they were recruited at the time of special campaigns carried by the leading agencies of the Communist Party.Early in 1950, the militia of Lithuania was passed from the competence of the Ministry of Internal Affaires to the subordination of the Ministry of State Security and more than for ten years all statistical data on personnel has dissapeared from Lithuanian archives. After that the number increased from 4,7 thousand persons to 7,1 thousand during 1961-1990 but there were plenty of vacant working places, formally up to 10%, and really up to 30%. The militia personnel's inteligence level has considerably increased during the last decade of the Soviet period and if it were 51,2% of persons without secondary school education in 1970, then it were 16,4% in 1980, and 4,8% in 1985. During 1961-1985, the number of persons with higher education increased from 86 to 1488 persons (from 1,8% up to 21,4% of all number of the workers, e.g. 11,9 times). During 1961-1990, the number of militia workers with higher juridical education increased from 65 up to 1026 persons (e.g. from 1,2% up to 15,03% of all workers). The changes of militia personnel were great at any time and especcially plenty of the officials discontinued their work in militia after graduation from special professional schools or higher schools.