Covid-19 senjorų akimis

Abstract

Susidūrimas su koronoviruso pandemija kelia iššūkių tiek fizinei, tiek psichinei gerovei. Ypatingai didelę riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės (World Health Organization, 2020). Karantino ir socialinės izoliacijos politika gali turėti svarbių neigiamų padarinių, ypač jei ji vykdoma ilgesnį laiką (Lithander, et al., 2020) . Vienas iš tyrimo prioritetų yra ištirti pandemijos poveikį ir pasekmes vyresnio amžiaus žmonių psichologinei sveikatai, kad būtų užtikrinta veiksminga pagalba (Richardson, et al., 2020) . Todėl svarbu suvokti vyresnio amžiaus asmenų patirtis pandemijos kontekte visuotinai Lietuvoje paskelbto karantino pradžioje 2020 m. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresnio amžiaus asmenys patiria ir įprasmina pandemijos situaciją. Metodika. Iš viso dalyvavo 46 tyrimo dalyviai (moterys - 35, vyrai - 11; amžius – 60-84 m.). Taikyta kokybinė apklausa internetu, skirta gauti išsamius iš tyrimo dalyvio perspektyvos pateiktus duomenis apie subjektyvias patirtis (Braun, Clarke, Boulton, Davey, & McEvoy, 2020) . Apklausa atlikta 2020 m. balandį-gegužės pr. Teminė analizė atlikta pagal Braun ir Clarke (2006) naudojant kompiuterinę program MAXQDA2018. Rezultatai. Tyrimo analizės metu nustatyta, kaip vyresnio amžiaus asmenys išgyvena COVID-19 pandemiją karantino pradžioje. Išskirtos šios temos: ramybė ir susitaikymas; susikaupimas ir kūryba; nerimas ir įtampa; nežinomybė ir pažeidžiamumas; suvaržytas buvimas viešose erdvėje; gyvenimas namuose; susiaurėjęs socialinis gyvenimas. Taip pat atskleistos šios asmeninės pandemijos prasmės: be prasmės, socialinė (būti tarp žmonių), psichologinė (būti su savimi) ir egzistencinė (būti gyvenime). Egzistencine prasme vyresnio amžiaus asmenys patiria savo ribotumą, gyvenimo laikinumą bei gilinamąsi į dvasines vertybes.